Kažkur ten toli danguje gyvena jie, tie, kurie išėjo. Va dabar prisiminėm Jurgą. Pamatėm tą filmą.
O po to grįžom kas sau po namus. Ir staiga pagalvojau, kad gražesnės už mano gatvę nėra visoje Žemėje. Ir man nesvarbu, kad čia ilsisi karių kaulai, ir generolas Žukauskas man nerūpi, ir buvusio Šiaurės miestelio aura netrukdo. Nes čia mano namai, kad ir laikini. Vat. O kai numirsiu, apres moi le deluge.
Iš kur tiek aktyvumo, pastabumo, meilės telpa viename žmoguje, mieloji? :)
AtsakytiPanaikinti