Sudiev, Šeršėliafam ir Jacques Demy

Jacques Demy (1931 – 1990) prancūzų naujosios bangos režisierius. Abejingas Alain Resnais formalizmui ir Jean-Luc Godard politikavimui, Demy kūrė fantazijas, savo siela artimas François Truffaut istorijoms, žavėdamasis miuziklais, pasakomis ir Holivudo aukso amžiumi. Jį pakirto AIDS: apie tai Agnes Varda, jo žmona, pasakoja savo "Pliažuose".

O kas mums? Ogi tas, kad esame pažeidžiami ir kvaili, kai manome, kad mums taip negali atsitikti.

Dar niekad nemačiau tokio trapaus kino. Būtent ši savybė yra unikali Jacques Demy, kurią jautriai užfiksavo Agnes Varda.

Ačiū, "Skalvija"!

Penktadienis, tryliktoji

Eina sau, raganos ir velniai aplink. Suėdė mano technologijas ir kontaktus -- nei daug, nei mažai -- aštuoniasdešimt aštuonis.

Valiooooooooooooooo!!!

Dabar yra dvidešimt, ir visai gerai :)

Visiems siunčiu gabalėlį pavasario :))))))

(Čia Minties stotelė, prie Šilo tilto, dedikacija vaikščiojantiems po tiltais).

Alpės Ryte

Haris Potteris

Ką gi. Štai ir aš -- skaitanti "Harį Potterį".

Dabar Haris stoja į burtininkų mokyklą ir perkasi visą reikalingą inventorių.

O ten -- tai nei daug, nei mažai:

trys darbiniai apsiaustai; viena dieninė skrybėlė; vienerios apsauginės pirštinės, viena žieminė mantija.

Knygos:

Tipinių kerėjimų knyga; Magijos istorija; Magijos teorija; Pavertimų pradžiamokslis; Tūkstantis stebuklingųjų žolių ir grybų; Stebuklingieji gėralai ir nuodai; Fantastiniai gyvūnai ir kur juos rasti; Juodoji magija ir kaip nuo jos apsisaugoti.

Kitos mokymo priemonės:

burtų lazdelė, katilas; komplektas buteliukų; teleskopas ir svarstyklės.

Labiausiai patiko pastaba:

moksleiviams galima turėti savo pelėdą, katę ar rupūžę.

Atrodo, aš pagaliau užaugau iki Hario Poterio. O jei rimtai -- ką gali šiandien vaikui pasakyti, jei neskaitei šios knygos?

Jacquot de Nantes (Agnes Varda)

http://www.youtube.com/watch?v=-WhMLBIvoqE

Jacquot Demy is a little boy at the end of the thirties. His father owns a garage and his mother is a hairdresser. The whole family lives happily and likes to sing and to go to the movies. Jacquot is fascinated by every kind of show (theatre, cinema, puppets). He buys a camera to shoot his first amateur film... An evocation of French cineast Jacques Demy's childhood and vocation for the cinema and the musicals. (Yepok)
Agnes Varda's 1991 tribute to her late husband, Jacques Demy--Varda's fellow pioneer in the French New Wave movement of the 1950s and early 1960s--is a moving combination of reenacted scenes from Demy's fanciful childhood, clips from his movies (The Umbrellas of Cherbourg, Donkey Skin), and filmed interviews with him shortly before he passed away. Varda's efforts lead to a touching and evocative portrait of a man who saw, even as a boy, no distinction between his imagination and the more magical traditions of theater and film. The cast of unknown actors portraying Demy and other people in reconstructions of his memories are very good, and the interesting tension between the function of these scenes as storytelling and their inclusion in Varda's larger biographical essay instantly recalls the intensely personal nature of Demy's own lush, ambitious experiments behind the camera. (Tom Keogh, Amazon.com)
Agnès Varda's film is a graceful, affecting tribute to her husband, the filmmaker Jacques Demy, who died (of leukemia, at age fifty-nine) in 1990. Documentary footage shows Demy in the last year of his life, reminiscing about his childhood and adolescence in the coastal town of Nantes. His liver-spotted hands caress the cheap cameras with which he shot his first movies-most of them crude but imaginative animated shorts with paper-cutout characters. Varda fleshes out her husband's memories with dramatized episodes from his early life, and uses clips from his mature films-"Lola" (1961) and "The Umbrellas of Cherbourg" (1964) are the best known-to demonstrate the relationship between the mundane experiences of his youth and the ravishing romantic art he created as an adult. The film's elegiac, reflective rhythm is seductive and very moving. Varda conveys the joy of young Jacques's learning, with primitive means, to tell stories on film, and gives us evidence, too, of how fully the movies we know him by expressed his dreamy, passionate nature. This picture celebrates its subject by treating Demy's biography as an instance of a rare continuity between life and movie art-as a miraculous, ephemeral convergence, like "Lola." In French. (Terrence Rafferty, Copyright © 2006 The New Yorker)

LABAI REKOMENDUOJU!!!! HIGHLY RECOMMENDED!!!

Pierre-Jean de Béranger

Ak, tie metų laikai, kaip gerai,
Kad jie mus malonumais gaivina.
Pražysta pavasarį rožių kerai,
O ruduo dovanoja mums vyno.

Dienos trumpyn, tu nerimsti, širdie,
Nors ir kaip man būtų to gaila.
Kol pavasaris, vynui sudie,
Kai ruduo - sudie, mano meile.

Aš norėčiau tuo pat metu
Turėti ir meilės, ir vyno,
Bet meilė ir vynas kartu
Man rimtai sveikatą gadina.

Tad paisyt reikės išminties,
Nors ir kaip man būtų to gaila.
Kol pavasaris, vynui sudie,
Kai ruduo, sudie, mano meile.

Gegužio svaigiam kvaituly
Sutikau aš gražuolę Rozetę.
Aš maniau, ji man bus meili,
O jinai pasirodė koketė.

Pagaliau ją mečiau, nė girdėt
Apie ją nebenoriu, negaila.
Kol pavasaris, vynui sudie,
Kai ruduo, sudie, mano meile.

Aš vėlei žiemą tariau,
Kas, brangioji, sakyk, mus sieja?
Eik tu savo keliais, bus geriau,
Bet pavasarį vėl ji atėjo.

Supratau, nėra ko bijot,
Nors praėjusių metų ir gaila.
Kol pavasaris, vynui sudie,
Kai ruduo, sudie, mano meile.

Tik sumaišė malonumus
Ta, kuria aš dabar žaviuosi.
Supratau, meilė džiugins dar mus,
Dar ir vyno išgerti rengiuosi.

Apžavėjo, ar ką, ji mane,
Nes kartoju pats sau aš tyliai:
Kol pavasaris, meilė vyne,
Kai ruduo, laimingas, nes myliu.

Tarptautinis moterų filmų festivalis/Agnès Varda retrospektyva

http://www.agnesvarda.com/
„Žako iš Nanto“ („Jacquot de Nantes“)

Agnes Varda, remdamasi vyro prisiminimais ir ištraukomis iš jo filmų, sukūrė biografinį filmą apie laimingą Žako vaikystę - atsiminimus, įvykius, žmones, kurie vėliau atgijo jo filmuose, ir aistrą kinui. LABAI GRAŽU. LYG ATĖJĘ IŠ SVAJONIŲ IR PASAKŲ....

„Agnesės paplūdimiai“ („Les Plages d'Agnes“)

“Atvėręs žmones, juose rastum gamtovaizdžius, atvėręs mane – rastum paplūdimius”. Grįždama į savo gyvenimo paplūdimius, A. Varda kuria dokumentinį filmą-autoportretą. Su humoru, emocingai ji dalijasi atsiminimais apie savo patirtį dirbant fotografe, vėliau tapus režisiere, apie gyvenimą su režisieriumi Žaku Demy, feministinius užmojus, keliones į Kubą, Kiniją ir JAV, kitus darbus ir šeimą. “Tai bent užmojis – kurti filmą autoportretą būnant beveik 80-ties. Ši mintis man atėjo vieną rytą Noirmoutier paplūdimyje, kai suvokiau kiek daug kitų paplūdimių paveikė mano gyvenimą. Norėdama papasakoti – draugams, šeimai ir kitiems - apie savo darbus bei kai kuriuos gyvenimo įvykius, juos pasirinkau kaip pasakojimą jungiančią giją.“

"Žako Demy pasaulis"

Sukūrusi vaidybinį filmą apie Žako vaikystę („Žako iš Nanto“), Agnes Varda panoro sukurti filmą, apie Žaką Demy – kino kūrėją. Šiame filme ji vėl pasitelkia jo prisiminimus bei dokumentus, tačiau daug kur kliaunasi jo draugų, aktorių, su kuriais dirbo, taip pat jo gerbėjų, kurių jis nepažinojo, tačiau kurie neabejotinai paliko žymę jo gyvenime, pasakojimais.

http://www.skalvija.lt/