Teisingai pastebėta -- kai vis labiau nusivili žmonėmis, atgaivina gamta.
Koks gražus ruduo atėjo.
Kokia saulė....
Visada labai dėkinga jaučiuos, kai liūdesys dėl žmonių atgręžia į dangų, medžius ir upę.
Jie bus visada. O žmonės ateina ir išeina. Sudiev.
Kokia graži buvo mano vasara. Mano sodas. Ir mano balkonas.
Nemokėjau džiaugtis. Reikalai. Pareiga.
Kvailystė.
