Tokiu greičiu, kaip prabėgo gegužis, skraido tik greitieji Prancūzijos traukiniai. Praūžė, sudrebino viską aplink, ir nurūko. Nesuprantu, kas pasidarė su laiku. O kas pasidarė su visu kitu? Aš visiškai nebežinau, kas vyksta. Disorientacija tobula. Jaučiuosi kaip ant kranto išmesta žuvis, kuri kažkokiu būdu dar kvėpuoja, nes turbūt Haris Poteris ją bando paversti Žemės gyventoju. Arba dangaus. Ak jau tie keturi milimetrai....
