Toliau apie Rusiją. Kontekstai.

Vis galvodavau, na, kas gi toje Rusijoje tokio, kad jos "protu nesuvoksi". Dabar, kai esu "labai protinga"(o visada geriau būti jaunam ir kvailam - nes turi neginčijamą teisę klysti), tai kiekvienam sutiktajam galiu "moksliškai" paaiškinti apie tuodu kontekstus - "aukštąjį" ir "žemąjį", kurie būdingi įvairioms šalims.

Ypač apie tai noriu pasakyti savo jaunesniesiems bičiuliams - mylimiems ES studijų, menų vadybos ir menų marketingo bei kitiems studentams ir kolegoms. Vadinamasis "žemasis" kontekstas yra tada, kai viskas toje šalyje yra užrašyta raštu, kaip sakoma, "carved in stone" (iškalta akmenyje). Tai yra, pavyzdžiui, JAV, Kanada, Skandinavija. Žinok taisykles, elkis pagal jas, ir - God bless you.
Kitaip su tuo nelemtu "aukštuoju" kontekstu. Čia ir mes su savo Lietuvėle įeiname. Tai, kas užrašyta ar kaip kitaip dokumentuota, yra tik mažas aisbergo kyšuliukas. O viskas, ką reikia žinoti, yra perduodama nebyliai arba privačiai, užtat Rusijoje taip svarbu vadinamoji "virtuvinė" draugystė, kada išmaukiama kibirai arbatos ir ne tik, ir tokiu būdu įšventinama į saviškius. Tai ir yra Rusijos paslaptis, nes ji kaip jokia kita šalis turi tą "aukštąjį" kontekstą. Čia viską yra pasakę Hofstedė su Hallu.

Taigi - daugybė dalykų, kuriuos sužinai tik ten gyvendamas.
Ko ir linkiu.
Cha, na, kiekvienam žinoma įdomu, kuo skiriasi rusų merginos ir vaikinai nuo lietuvaičių. Apie tai irgi geriau kalbėtis privačiai, bet viena galiu drąsiai pasakyti - rusai moka kalbėti. Tik, jei prisimeni prancūzų kalbėjimą pietų metu, tai norisi nusišauti, tai rusų kalbėjimas, ypač apie jausmus - yra unikali savybė. Jų emocinis žodynas yra jųjų unikali savybė, na ir galiu tik užjausti tuos, kuriems dar neteko išklausyti gražių tekstų apie TAI, nes Lietuvoje gi viską turi "perskaityti" iš kitų kodų. Atspėti. Nujausti. Išgirsti. Užuosti. O Rusijoje nereikia spėlioti - tau viską pasakys, ką apie tave galvoja... Taigi, tegyvuoja rusų jausmingumas :) Tik nesakykit, kad nenorit išgirsti, kad kažkam esate ypatinga ar ypatingas.
Šia nata ir baigiu šios akimirkos šneką.

2008 vasara. Liepa. Šeštadienis.

Na, ką gi. Laukia Rusija motinėlė. Nuo šiandien prasideda "didieji" pasiruošimai. Daugiausia, žinoma, moraliniai. Apie savo potyrius pasidalinsiu, kai tik turėsiu priėjimą prie interneto.


Kadaise žinojau kiekvieną Maskvos kampelį. Dar Šiaurės Kaukaze draugus apženijau. Su tuo susiję keletas man labai mielų prisiminimų, kuriais pasidalinsiu su pageidaujančiais, bet tik asmeniškai. Įdomu, kaip tų prisiminimų dalyviai atrodo dabar :)


Laukia Peterburgas. Žinau, kad dabar Peterburgas yra gėris, jei pasikalbėsite su maskviečiais. Net pas Peleviną tarp eilučių tai yra justi. Na, ir, žinoma Boria G. su savo alternatyvomis. Įdomu, kaip viskas pasirodys šį kartą. Peterburge irgi būta gražių istorijų. Kai pagalvoji, tai gyvenimas ir yra virtinė ilgesnių ar trumpesnių istorijų. Viena už kitą gražesnių (G.G.).


Kai prieš trejus metus buvau Maskvoj, buvo šiurpoka nuo to laukinio kapitalizmo, bet žmonėse didelių permainų nepamačiau. Zemfira... Kursiokai. Mirtys. Nemirkit dar, mieli mano moksladraugiai, norisi pasakyt....

Bet moksladraugiai išeina, su savimi išsinešdami vaidmenis, scenarijus, likimus. Taigi, istorija prasideda. Nors gyvenimai ir eina trumpyn.

Tai yra, ko gero, pats svarbiausias dalykas, kurį arba turi pajust - arba nešt kudašių:
"Умом Россию не понять,//Аршином общим не измерить://У ней особенная стать -//В Россию можно только верить. (28 ноября 1866) Федор Тютчев.