2007-12-17
"George’o Orwello satyroje „Gyvulių ūkis“ po revoliucijos fermoje ir žmonių išvarymo ją valdyti pradeda gyvuliai. Kaip pamename, didžiausią įtaką įgyja klasiniu ir ideologiniu požiūriu už kitus gyvulius gerokai sąmoningesnės ir aktyvesnės kiaulės Napoleonas ir Snieguolis, kurių įsakymus vykdo tvarką palaikantys šunys. Visi kiti gyvuliai pasiaukojimai dirba fermos ateities ir gyvulių išsivadavimo ideologijos labui.
Vėliau kiaulėms susipykus dėl valdžios Snieguoliui tenka sprukti nuo už jį klastingesnio ir vis labiau įsigalinčio Napoleono, tad gyvuliai sužino, kad Snieguolio, pasirodo, būta dvikojų ir juos nuolat engusių padarų žmonių agento bei pikčiausio gyvulių ūkio priešo. Visos bėdos, kurias patiria gyvuliai, yra Snieguolio klastos ir kenkėjiškos veiklos padariniai.
...
Kaip pamename, vėliau kiaulės „Gyvulių ūkyje“ išsigimsta tiek, kad pradeda ne tik engti visus kitus gyvulius, bet ir koreguoti esminius gyvulių ūkio gyvavimo bei bendros kovos principus – savotišką jų konstituciją, kuri anksčiau skelbė visų gyvulių solidarumą ir lygybę, o vėliau praneša gyvyliams, kad visi jie lygūs, bet kai kurie iš jų lygesni už kitus.
Galiausiai gyvuliai sužino, kad kiaulės slapta nuo jų susitikinėja su žmonėmis, geria alkoholį su jais, rūko ir net vaikščioja dviem kojom. Tad kyla liūdnas klausimas: kam buvo reikalinga visa šita revoliucija, nusinešusi tiek gyvybių ir pasėjusi tiek pažadų, jei šiandien slapta sugrįžtama prie to, kas buvo daroma daug šimtmečių?
Orwello atsakymas ir buvo jo didžiosios socialinės satyros šerdis: socializmas yra ilgas ir vingiuotas kelias iš kapitalizmo į kapitalizmą. Revoliucija yra reikalinga tik tam, kad valdantieji atnaujintų savo retoriką, leistų masėms nuleisti garą, gal kiek pamažinti vieni kitų skaičių ir toliau leistis valdomiems iš esmės to paties nekintančio elito."
"George’o Orwello satyroje „Gyvulių ūkis“ po revoliucijos fermoje ir žmonių išvarymo ją valdyti pradeda gyvuliai. Kaip pamename, didžiausią įtaką įgyja klasiniu ir ideologiniu požiūriu už kitus gyvulius gerokai sąmoningesnės ir aktyvesnės kiaulės Napoleonas ir Snieguolis, kurių įsakymus vykdo tvarką palaikantys šunys. Visi kiti gyvuliai pasiaukojimai dirba fermos ateities ir gyvulių išsivadavimo ideologijos labui.
Vėliau kiaulėms susipykus dėl valdžios Snieguoliui tenka sprukti nuo už jį klastingesnio ir vis labiau įsigalinčio Napoleono, tad gyvuliai sužino, kad Snieguolio, pasirodo, būta dvikojų ir juos nuolat engusių padarų žmonių agento bei pikčiausio gyvulių ūkio priešo. Visos bėdos, kurias patiria gyvuliai, yra Snieguolio klastos ir kenkėjiškos veiklos padariniai.
...
Kaip pamename, vėliau kiaulės „Gyvulių ūkyje“ išsigimsta tiek, kad pradeda ne tik engti visus kitus gyvulius, bet ir koreguoti esminius gyvulių ūkio gyvavimo bei bendros kovos principus – savotišką jų konstituciją, kuri anksčiau skelbė visų gyvulių solidarumą ir lygybę, o vėliau praneša gyvyliams, kad visi jie lygūs, bet kai kurie iš jų lygesni už kitus.
Galiausiai gyvuliai sužino, kad kiaulės slapta nuo jų susitikinėja su žmonėmis, geria alkoholį su jais, rūko ir net vaikščioja dviem kojom. Tad kyla liūdnas klausimas: kam buvo reikalinga visa šita revoliucija, nusinešusi tiek gyvybių ir pasėjusi tiek pažadų, jei šiandien slapta sugrįžtama prie to, kas buvo daroma daug šimtmečių?
Orwello atsakymas ir buvo jo didžiosios socialinės satyros šerdis: socializmas yra ilgas ir vingiuotas kelias iš kapitalizmo į kapitalizmą. Revoliucija yra reikalinga tik tam, kad valdantieji atnaujintų savo retoriką, leistų masėms nuleisti garą, gal kiek pamažinti vieni kitų skaičių ir toliau leistis valdomiems iš esmės to paties nekintančio elito."
www.bernardinai.lt
