iš "Aido ir Aidos" finalo

Netyčia radau pasiraususi kompiutery, Roberto tekstą finalui, įdainuotą dar Vikos Ivanovskajos (ex "Saulės kliošas). Giedrė (ex "Empti") įdainavo Aidą. Jurgis Didžiulis Savą. Kada nors ateis laikas papasakoti apie pirmąją "Aido ir Aidos" versiją. Galbūt gruodžio pirmąją?

***
Pasveikinkim gimusį šią šviesią naktį,
žvaigždė užsižiebusi spindi ir šildo.
Atrandame džiaugsmą, išmokę netekti,
ir visos svajonės šiąnakt išsipildo.

Pasveikinkim gimusį naktį Kalėdų,
atverkime širdis, atėjusiam šiąnakt.
Palaimintas tas, ko neužgula bėdos,
kas moka įžvelgti stebuklą gyvenant
po šiąnakt sužibusia meile, po saule
šįryt patekėjusia, nešančią viltį,
kad gimė tasai, kas sušildys pasaulį,
kas mus išvaduos, mūsų kaltę atpirkęs.

Pasveikinkim gimusį, mamą palikusį,
įžengusį tyliai į minią paklydusią.
Pasveikinkim ganantį bandą pakrikusią
Atlaidų pasveikinkim tiems, kas suklydo.

Mažutė žvaigždelė danguj suspindėjo,
mažutė viltis nusileido į širdis.
Ir mažas vaikutis į žemę atėjo
šią naktį, kurio tylų verksmą mes girdim.

Ir traukias minia, nes tiesa jo didesnė,
jo verksmas linksmesnis už įprastą juoką.
Jo kelias už mūsų tikrai teisingesnis,
nes jis dar meluot ar apgauti nemoka.

Ir gal neišmoks. Jis atėjo pas mus
šią naktį, drąsus ir be galo skaistus,
nes ne iš kaltės, o iš meilės pradėtas.

Suraskime savo širdy vaikui vietos
ir būkim atlaidūs nuo šiol viens kitam,
kol kūdikis sveikina klystančią minią,
kol meilės, tiesos ir šviesos kiekvienam
šią naktį Dievulis po puokštę priskynė.
Pasveikinkim gimusį šią šviesią naktį.
Žvaigždė užsižiebusi spindi ir šildo.

Išmokim savy mažą vaiką atrasti,
nes visos svajonės šiąnakt išsipildo…