... tikrai žinau, kad jis grįžo į savo planetą, nes prašvitus neberadau jo kūno. Jo kūnelis nebuvo toks jau sunkus... Bet štai darosi kažkas nepaprasta. Prie antsnukio, kurį nupiešiau mažajam princui, užmiršau pridėti diržiuką! Jis turbūt jo neprisegė aviai. Taigi galvoju: "Kas įvyko jo planetoje? Gal avis suėdė gėlę..."
Kartais sau tariu: "Tikriausiai ne! Mažasis princas apvožia savo gėlę stikliniu gaubtu ir gerai saugo avį..." Tada jaučiuosi laimingas, ir visos žvaigždės tyliai juokiasi.
O kartais sau tariu: "Vieną kitą sykį būsi išsiblaškęs ir - baigta! Kokį vakarą pamiršo uždėti gaubtą arba avis ištrūko nakčia..." Tada visi žvangučiai man pavirsta ašaromis!..
Čia tikrai didelė paslaptis. Ir jums, kurie taip mylite mažąjį princą, ir man pačiam viskas pasaulyje yra kitaip, jei kur nors, nežinia kur, avis, kurios mes nepažįstame, suėdė ar nesuėdė rožę...
Pažvelkite į dangų. Paklauskite save: suėdė avis gėlę ar nesuėdė? Ir pamatysite, kaip viskas pasikeičia...
Ir joks suaugęs žmogus niekad nesupras, jog tai taip svarbu!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą