Augusto Boal, 2009 m. tarptautinės žinios teatro pasauliui autorius
Bet kurios bendruomenės kasdienybė yra teatrališka, o ypatingas akimirkas žmonės linkę pažymėti įspūdingais reginiais - spektakliais. Jau pačios bendruomenės yra įspūdingos kaip socialinės organizacijos formos, o jų kuriami „spektakliai" panašūs į tuos, kuriuos lankote teatre.
Ir netgi patys to nežinodami, savo santykius su kitais žmonėmis mes kuriame pasitelkdami teatrinę struktūrą. Kaip mes naudojame erdvę, žodžius, balsus, kaip gretiname mintis ir aistras - visa tai, kas yra neatskiriama scenos dalis, tuo pačiu yra mūsų gyvenimo dalis. Mes esame teatras!
Vestuvės ir laidotuvės - taip pat „spektakliai". Tačiau kartu tai ir ritualai, kurie mums tokie įprasti, kad jų sąmoningai nebesuvokiame. Ne tik iškilmingos ceremonijos, bet ir rytinė kava, kasdieniniai pasisveikinimai, drovi meilė ir aistrų audros, senato pasitarimas ar diplomatų susitikimas - visa tai taip pat teatras.
Viena pagrindinių mūsų meno funkcijų - leisti žmonėms įsisąmoninti kasdieninio gyvenimo „spektaklius", kuriuose aktoriai patys sau tampa žiūrovais, o scena susilieja su žiūrovų sale. Visi mes esame menininkai. Kurdami teatrą mokomės pamatyti tai, kas akivaizdu, bet ko dažniausiai nepastebime, nes esame per daug pripratę į tai žiūrėti. Tai, ką geriausiai pažįstame, tampa mums nepastebima, tačiau teatras mums leidžia apšviesti kasdienybės sceną.
Praeitą rugsėjį mus nustebino vienas atradimas teatre: mes manėme, kad gyvename saugiame pasaulyje, nepaisant to, kad aplinkui apstu karų, genocidų, žmogžudysčių ir smurto - tačiau mums atrodė, kad visa tai toli nuo mūsų, kažkur laukinėse pasaulio platybėse. Mes gyvenome saugiai, tikėdami, kad mūsų pinigai sėkmingai investuoti patikimame banke arba atiduoti į patikimo brokerio rankas biržoje. Bet staiga mums praneša, kad mūsų pinigai iš tikrųjų niekada neegzistavo, kad jie virtualūs, kad tai - fiktyvus išradimas ekonomistų, kurie savo ruožtu nėra nei fiktyvūs, nei patikimi, nei gerbiami. Visa tai buvo tik prastai surežisuotas spektaklis, slaptas sąmokslas, kuriame keletas žmonių laimėjo daug, o dauguma prarado viską. Kai kurie turtingųjų šalių politikai slaptuose susitikimuose priiminėjo stebuklingus sprendimus. O mes, tų sprendimų aukos, tapome spektaklio žiūrovai, stebintys veiksmą iš galinių amfiteatro eilių.
Ir netgi patys to nežinodami, savo santykius su kitais žmonėmis mes kuriame pasitelkdami teatrinę struktūrą. Kaip mes naudojame erdvę, žodžius, balsus, kaip gretiname mintis ir aistras - visa tai, kas yra neatskiriama scenos dalis, tuo pačiu yra mūsų gyvenimo dalis. Mes esame teatras!
Vestuvės ir laidotuvės - taip pat „spektakliai". Tačiau kartu tai ir ritualai, kurie mums tokie įprasti, kad jų sąmoningai nebesuvokiame. Ne tik iškilmingos ceremonijos, bet ir rytinė kava, kasdieniniai pasisveikinimai, drovi meilė ir aistrų audros, senato pasitarimas ar diplomatų susitikimas - visa tai taip pat teatras.
Viena pagrindinių mūsų meno funkcijų - leisti žmonėms įsisąmoninti kasdieninio gyvenimo „spektaklius", kuriuose aktoriai patys sau tampa žiūrovais, o scena susilieja su žiūrovų sale. Visi mes esame menininkai. Kurdami teatrą mokomės pamatyti tai, kas akivaizdu, bet ko dažniausiai nepastebime, nes esame per daug pripratę į tai žiūrėti. Tai, ką geriausiai pažįstame, tampa mums nepastebima, tačiau teatras mums leidžia apšviesti kasdienybės sceną.
Praeitą rugsėjį mus nustebino vienas atradimas teatre: mes manėme, kad gyvename saugiame pasaulyje, nepaisant to, kad aplinkui apstu karų, genocidų, žmogžudysčių ir smurto - tačiau mums atrodė, kad visa tai toli nuo mūsų, kažkur laukinėse pasaulio platybėse. Mes gyvenome saugiai, tikėdami, kad mūsų pinigai sėkmingai investuoti patikimame banke arba atiduoti į patikimo brokerio rankas biržoje. Bet staiga mums praneša, kad mūsų pinigai iš tikrųjų niekada neegzistavo, kad jie virtualūs, kad tai - fiktyvus išradimas ekonomistų, kurie savo ruožtu nėra nei fiktyvūs, nei patikimi, nei gerbiami. Visa tai buvo tik prastai surežisuotas spektaklis, slaptas sąmokslas, kuriame keletas žmonių laimėjo daug, o dauguma prarado viską. Kai kurie turtingųjų šalių politikai slaptuose susitikimuose priiminėjo stebuklingus sprendimus. O mes, tų sprendimų aukos, tapome spektaklio žiūrovai, stebintys veiksmą iš galinių amfiteatro eilių.
Tad pirmyn į „spektaklį", kuris jau prasideda. O kai grįšite namo, kartu su draugais vaidinkite savo pačių pjeses ir pasistenkite įžvelgti tai, ko jūs niekada nematėte - to, kas yra akivaizdu. Teatras - tai ne tik įvykis; tai gyvenimo kelias!
Visi esame aktoriai. Būti piliečiais reiškia ne vien gyventi visuomenėje - tai reiškia keisti ją.
http://www.menufaktura.lt/?m=1024&s=63039
Visi esame aktoriai. Būti piliečiais reiškia ne vien gyventi visuomenėje - tai reiškia keisti ją.
http://www.menufaktura.lt/?m=1024&s=63039
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą