Na, žodžiu...
Ši nuotrauka daryta balandžio trisdešimtą. Tada buvo tik žiedai. Kas yra dabar? Alles noch nie gesagte...
Gražus buvo Jurgos gimtadienis. Tarsi ir nebūtų išėjusi anapus...
Ir visa kita šiandien buvo gražu. Aš laiminga. (Na gal kiek mačerniškai, bet vis tiek).
Apskritai mane laimingą daro tik tai, kad visatoje vyksta nuolatinė kaita. Jei kasdien viskas būtų taip pat, matyt, Dievas būtų padaręs kažkokią fatališką klaidą. Mane džiugina, kad rudenį vysta lapai ir miršta, o pavasarį mezgasi nauja gyvybė. Po to ji išbujoja, subręsta ir vėl - mirtis.
Kai apninka didžiulis liūdesys, turi žinot, kad jis praeis. Ne išimtis ir džiaugsmas. Tai tam tuos žiedus čia ir įpaišiau.
Carpe diem.
o dabar Regina Spektor, of course:
I never loved nobody fully
always one foot on the ground
and by protecting my heart truly
I got lost in the sounds
I hear in my mind
all these voices
I hear in my mind
all these words
I hear in mind
all this music
and it breaks my heart...
suppose I never ever met you
suppose we never fell in love
suppose I never ever let you
kiss me sweet, sweet and soft
suppose I never ever saw you
suppose you never ever called
suppose I kept on singing love songs
just to break my own fall
just to break my fall...
all my friends say
that of course it's gonna get better...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą