2008-10-27

Vertimo menas

http://ekzon.livejournal.com/29472.html

Liudmila Ulickaja „Danielis Štainas, vertėjas“. Knyga užvaldė ne iš karto, pamažu. Pirmasis įspūdis buvo: eilinė šeimyninė saga, labai dėkingas žanras, su neišeinančios iš mados žydų problematikos prieskoniu. Tačiau vėliau saga pasirodė tesanti viena iš daugelio siužeto linijų. Knyga pagavo ir nepaleido iki pabaigos, vos pasirodžius pačiam herojui. Danielis Štainas yra vertėjas ne tiek kaip interpretatorius iš vienos kalbos į kitą, veikiau, vertėjas tam tikra aukštesne, idealia prasme: tarpininkas tarp skirtingų kultūrų, skirtingų pasaulėžiūrų ir tiesiog tarp nesiderinančio būdo žmonių. Visą gyvenimą mąstau apie tai: kodėl pasaulis kupinas nesupratimo? Visuose lygmenyse! Senoliai nesupranta jaunimo, o jaunimas – senolių, vieni kitų nesupranta kaimynai, mokytojai ir mokiniai, viršininkai ir pavaldiniai, valstybės nesupranta savo liaudies, o liaudis – savo valdžios. […] Žmogus nesupranta gamtos […]. Ir pagrindinis nesusipratimas – žmogus nesupranta Dievo, ką Jisai bando įteigti jam visiems žinomais tekstais, stebuklais, apsireiškimais, stichinėmis nelaimėmis, kurios laikas nuo laiko užgriūna žmoniją. Nežinau, kodėl taip yra. Galbūt todėl, jog šiuolaikiniam žmogui svarbiau yra ne „suprasti“, o „valdyti“, „vartoti“. Galų gale, kalbos, anot padavimo, susimaišė tuo metu, kai žmonės bandė pastatyti bokštą iki dangaus – tai yra, akivaizdžiai nesuprato, kad iškėlė sau klaidingą, nepasiekiamą ir beprasmišką užduotį…Tėvo Danielio misija ne visada pasiseka, bet būtinai verčia susimąstyti, nes net nemalonias ir tau nepriimtinas idėjas jis moka išreikšti su geranorišku nuoširdumu.
Negalėjo, be abejo, nepakerėti ir daugelio romano įvykių ryšys su Vilniumi – tokiu Vilniumi, kurio aš betarpiškai beveik nepažįstu, bet kurį nujaučiu savo gimtojo miesto pamatuose; taip pat baltarusiškų ir lenkiškų vietovių aprašymai. Nepaisant daugybės persipinančių arba tik vos susijusių siužeto linijų, sudėtingos formos: romanas laiškuose, pasakojimuose, memuaruose – nėra perkrovimo pojūčio, nepasimeta romano mintis. Knyga yra tikra puota istorinių bei teologinių klausimų mėgėjams, bet nenusivils ir nesidomintys. Bet kuriuo atveju tai yra puiki istorija apie gyvenimo įvairovę ir žmones, ieškančius savo vietos po saule.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą