Dar "Alisoje" karalienė pasakoja apie tai, kaip iš pradžių sušunkame "oi", o po to įsiduriame pirštą."J.D. Salingeris. TEDIS.
Po durimis gulėjo naujas kasdien laive leidžiamo laikraščio numeris. Tai buvo blizgančio popieriaus lapas su tekstu vienoje pusėje. Paėmęs jį, Tedis, eidamas ilgu koridoriumi į laivagalį, pradėjo skaityti. Iš priekio pasirodė stambi blondinė balta iškrakmolinta uniforma, nešina vaza su raudonomis ilgakotėmis rožėmis.
Prasilenkdama su Tedžiu, ji kaire ranka pakedeno jo plaukus viršugalvy, sakydama:
– Kai kam reikėtų apsikirpti! Tedis abejingai pakėlė akis, bet ji jau buvo praėjusi, ir jis neatsigręžė. Jis skaitė toliau.
Koridoriaus gale, kur virš laiptų aikštelės didelė freska vaizdavo švento Jurgio kovą su slibinu, jis sulankstė laikraštį į keturias dalis ir įsikišo į užpakalinę kairę kišenę. Jis ėmė lipti plačiais, kilimėliu klotais laipteliais į pagrindinį denį, kuris buvo vienu trapu aukščiau. Kopė po du laiptelius, bet lėtai, įsitverdamas turėklo, įsitempęs, tarsi pats lipimas trapo laiptais jam, kaip ir daugumai vaikų, būtų teikęs nemaža džiaugsmo. Pagrindiniame denyje jis patraukė tiesiai prie finansų tarnybos viršininko staliuko, kur šiuo metu išdidžiai šeimininkavo simpatiška, jūreiviška uniforma vilkinti mergina. Ji segiojo rotatoriumi atspaustus lapus.
– Atleiskite, gal žinote, kada šiandien prasidės tas žaidimas? – paklausė ją Tedis. – Atsiprašau, nenugirdau. – Ar žinote, kada šiandien prasidės tas žaidimas? Mergina nusišypsojo dažytomis lūpomis. – Koks žaidimas, branguti? – paklausė ji. – Na kaip koks? Tas žaidimas žodžiais, kurį žaidė ir vakar, ir užvakar – kai reikia rasti trūkstamą žodį. Na, atitaikyti kontekstui. Mergina bandė tarp segtuvo mentelių įsprausti tris popieriaus lapus. – A–a, – tarė ji. – Manau, kad tik po pietų. Gal kokią ketvirtą. Tik ar ne per mažas būsi tokiems žaidimams, branguti? – Ne, ne per mažas... Ačiū, – tarė Tedis ir pasisuko eiti.
– Palūkėk truputėlį, branguti! Kuo tu vardu? – Teodoras Makardlis, – atsakė Tedis. – O jūs? – Kuo aš vardu? – nusišypsojo mergina. – Mičmanė Metjuson. Tedis žiūrėjo, kaip ji primygo segtuvą. – Aš žinau, kad jūs mičmanė, – tarė jis. – Nesu tikras, bet man atrodo, kad žmonės prisistatydami paprastai pasako ir savo vardą. Džeinė Metjuson ar File Metjuson, ar kokį kitą. – O! Nejaugi? – Kaip minėjau, man taip atrodo, – tarė Tedis. – Nors gal aš klystu. Gal tų, kas su uniforma, tai neliečia. Na, bet ačiū už informaciją. Viso!"
Štai ir viskas.
"Ojojojojoj".
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą