Anima - Animus (atsakymai į naktinę diskusiją)

Kodėl pricitavau čia visokių dainų?
Nes tiek „auksiniame mieste“, tiek „Pieno lazerių“ dainoje iš esmės kalbama apie tą patį. Apie animą ir animus. Anima - švelnumas, kantrybė, artimumas gamtai, atlaidumas. Animus - tvirtumas, atsakomybė, kovingumas.

Kiekviename žmoguje yra ir pirmojo, ir antrojo, bet Vakarų civilizacijoje privalu, kad vyrai savyje nugalėtų animą. Tokiu būdu vyrai ima bijoti moterų, kurios a priori turi šių savybių. Kyla karai. Atsiranda mačio, ir jis turi kariauti - už-kariauti, at-kariauti ir pan. Kita vertus, atsiranda visiškai besielis seksas. Mačizmas jį nušventina, nusakralizuoja.Kodėl apie tai kalbu? Nes visiškai nesuprantu, kodėl praradome tą tarpininką tarp sąmoningo ir nesąmoningo savęs - tą mediumą.
Ko verta mūsų persona, jei iš jos atimsime sielą? Taip pat kaip marketinge brandas - grafinis vaizdas be jokios prasmės. Manau, kad marketingas, jei giliau pakapstysi, yra dalykas, kuriame kaip niekur kitur aktyviai veikia psichologijos dėsniai… Bet mes juos ignoruojame.
Išeina taip, kad užuot susipažinus ir radus bendrą kalbą su savuoju dvasios “turiniu”, mes projektuojame jį priešingai lyčiai ir … nesusikalbame.O jei pavyksta ir susikalbame su savąja siela, mūsų persona tiesiog užsipildo ten, kur esame “prigaminę” tuštumų. Kodėl dažnai savo sielos paveikslą sapnuojame brolio ar sesers pavidalu? (Todėl labai svarbus Mit’kų leksikone brolio/sesers kreipinys).O Grebenščikovo erelis, jautis, liūtas?… Erelis - dvasia, aukštybės. Anima - karvė, katė, tigrė… Laivai, jūra…

Ir dar labai svarbus - gelbėjimo motyvas. Reikia gelbėti esantį pavojuje. O pavojuje atsiduria anima. (Man to pavyzdys yra “Vasarvidžio nakties sapnas”, Šekspyras).
KĄ TURI ATLIKTI HEROJUS?
Pabučiuoti miegančiąją gražuolę. Pažadinti sielą.
Sušildyti undinėlę - ji neturi sielos, jei nepamilo.
Bet - saugotis pavojaus nardant ir ieškant perlų - ir nepaskęsti.

Visa tai man labai gražiai atsiskleidė paskutiniųjų Kino atostogų 4 (projektas “Skalvijoje”) tematikoje ir įvaizdžių sistemoje. Man pasirodė labai netikėta ir patrauklu, kad vaikų kūryba labai atliepė psichoanalizės pagrindinius postulatus - viename filme - karoliukai, kitame - aitvarai, t.y. dangus, trečiame - skendimas ir gelbėjimas.
Taigi, pasiduodu. Turime būti autentiški. Tai reikalauja iš mūsų didelės narsos. Žanai D'Ark tarp kitų padėjo šventoji Margarita. :)