"Žinoma, šiuo atveju alkoholizmas yra dievoieškos palydovas. Tie, kurie nesugeba prie Dievo artėti tradiciniais būdais ar bent jau netradicine meditacija, gali dievoieškos aktą atlikti nerdami į alkoholį ir į išnykimą. Būtent per alkoholizmą. Mano knygą iš tikrųjų galima skaityti su brendžio ar degtinės buteliu rankoje. Nieko čia keisto nėra, nes, sakykime, Rigvedos epochoje arijai aukodavo prisilupę somos, buvo geriama haoma. Šiaurės tautos ir lietuviai taip pat per savo apeigas išgerdavo neįprastą kiekį alaus. Kiekvienas apeigų dalyvis melsdamasis dievams turėdavo išgerti po 27 kaušelius alaus. O kaušelis – tai yra 0,3 litro. Ir dar man labai patiko vienas lietuvio pasakymas pastoriui 1670 metais. Kai pastorius papriekaištavo, kad „gal jūs, lietuviai, bandykite į bažnyčią ateiti blaivūs“, jam buvo atsakyta: „Pastoriau, tu nieko nesupranti. Mes esame šiek tiek drovūs ir negalime kalbėti su Dievu, kada esame blaivūs. Mes turime prisigerti ir tada jam viską pasakome, išsiverkiame ir po to einame gyventi vėl“.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą