... Viešpats pritaikė didelę žuvį, kad prarytų Joną. Ir Jona buvo žuvies pilve tris dienas ir tris naktis. Tuomet Jona meldėsi Viešpačiui savo Dievui, iš žuvies pilvo ir sakė:
Savo sielvarte aš šaukiau Viešpačiui, ir jis išklausė mane;
iš po žemių gilumos šaukiau, ir tu išklausei mano balsą.
Tu įmetei mane į gilumą, į jūros širdį, ir srovė apsupo mane;
Visos tavo versmės ir tavo bangos perėjo per mane.
Aš tariau: Aš atmestas nuo tavo akių, tačiau aš vėl regėsiu tavo šventąjį maldnamį,
Vandenys apsupo mane iki sielai;
gelmė apsėmė mane, jūra apdengė mano galvą,
Aš nugrimzdau iki kalnų pašlaičių;
žemės užkaiščiai užrakino mane amžinai;
tačiau tu, Viešpatie, mano Dieve, iškelsi mano gyvybę iš sugedimo.
Kai mano siela buvo suspausta manyje, aš atsiminiau Viešpatį,
kad mano malda ateitų prie tavęs į tavo šventąjį maldnamį.
Tie, kurie sergsti niekingas tuštybes, palieka tą, kurs yra jų pasigailėjimas.
Aš gi gyriaus balsu aukosiu tau;
ką tik esu pasižadėjęs, atiduosiu Viešpačiui už išgelbėjimą.
Tuomet Viešpats įsakė žuviai, ir ji išspjovė Joną į krantą.
(Jon, 1,15-3,7)
Skiriu Odetai, Virgiui Kašinskui, Vladui Vitkauskui, Jonui Vaiškūnui, Aldonai Pranckėnienei... ir visai prabėgusiai vasarai.
Su meile--
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą