Paskui herojus eina į kavinę ir užsisako dvi espresso kavos atskiruose puodeliuose. Tuomet kas nors prisijungia prie jo, papasakoja kokią nors istoriją, ir jie apsikeičia degtukų dėžutėmis. Jose - kažkoks šifras. Tą popieriuką herojus tuojau pat suvalgo.
Prie šito ritualo tuoj pat pripranti. Tai jo darbo rutina. Supranti, jog tai nusikaltimo vykdytojas. Atokvėpio minutėmis jis daro kūno ir sielos koordinavimo pratimus. "No sex at work". "No mobiles". Ir prie to pripranti.
Filme vaidina daugybė žvaigždžių - Billas Murray'us. Gaelis Garcia Bernalis. Tilda Swinton.
Nors tarpais ta monotonija gali ir užmigdyti - apskritai jau senokai nemačiau nieko panašiai kerinčio.
Pavadinau tai tobula šachmatų partija. Misija - "subjektyvi". Žudyti. Jis pašalina kažkokį idealiai saugomą bosą.
Kaip jis tai padarė?
"I used my imagination." (Pasitelkiau vaizduotę).
Kai eina filmo titrai, skamba daina, kurios tekstas pasikartoja filmo leitmotyvu: "He who thinks he is bigger than the rest must go to the cemetery. There he will see what life really is: a handful of dirt." (ji skamba ir flamenko dainoje tavernoje).
P.S. finalinis filmo epizodas ("subjektyvi misija") vyksta Almerijoje, kur gyvena daug lietuvių. Tikrai, "la vida no vale nada".
P.P.S. reikia būti mačius Hitchcocką, Goddarą ir Wellesą, šiaip daug kas nuskamba pernelyg paslaptingai.
