Štai jis ir atėjo... Balos aplink, namo atspindys baloje, svaičiojimai apie geresnį gyvenimą, nuovargis nuo esamo, meilės likučiai.
Margarita Černajytė:
"Banginis Bebsės niekad nepažins,
toks tylintis lietus, tiek daug vandens po kojom,
įkyrūs žvilgsniai nieko negrąžins, ką bežadėtų skambantys rytojai.
Ir vakaro tyli pantomima
Atleis tam troleibusui, skriejusiam pro šalį,
nespėjusiam sušukt, kad Bebsė mylima,
tokia šlapia, sloguota ir sušalus...."
Senas senutėlis 80-ųjų eilėraštis, kuris liko kažkur ten "Moksleivyje" ir mano atminty.
Ech, norėjom būt artistais, poetais, dailininkais.
"Иных уж нет; а те далече" (A.Puškinas).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą