Thirty years ago, Intimacy, Chereau’s landing vehicle, would have drawn the ire of censors and long lines of filmgoers. In the year 2001, the scenes of a man and a woman coupling amid debris with anatomical precision, animal grunts, and not an iota of humanity can put you to sleep. In thirty years, audiences have grown up beyond the "pass-the-butter" remarks, and it takes us about five seconds of this joyless act to figure out the score: both Jay (Mark Rylance) and Claire (Kerry Fox) are middle-aged, middle-class, unhappy, and alienated. So? Is this enough to, er, arouse our interest?
Chereau based his script on a novel by Hanif Kureishi – not a great writer, but certainly a "hot" one. Kureishi has always gone for shocking effect; but what worked superbly in Stephen Frears’ My Beautiful Laundrette, his most famous oeuvre on film, here leaves you cold. The plot is enveloped in a gloom of predictability. It took Brando a whole film to get impatient with the Maria Schneider character, but Jay, a slight man with a perpetual sneer on his face, grows tired of Claire’s refusal to show interest in him outside the bed within the first half hour. We shouldn’t be surprised, for what else is he going to do in this script? (Thought I’d never write this, but, coming from a "hot" British writer and a "cool" French director, this film is strikingly misogynistic. They may be talking in interviews about "our need for human connection"; is this a new name for the male ego trip?)
After some rather unsuspenseful sleuthing, Jay discovers that Claire is a failed actress who teaches drama privately and acts in a basement production – London’s version of off-off-off – of The Glass Menagerie. Jay, a failed musician himself, keeps coming to see the show, befriends her jolly stout cabbie husband (superficial cliches abound: a sensitive slender lover and a blue-collar fat husband), and engages him in conversations that verge on revealing the truth. In Intimacy, this passes for tension.
A film that has two main characters who are seriously unhappy with their lives and are seeking remedy in mechanical sex every Wednesday needs humanity like fresh air, and Chereau has Jay making a half-hearted attempt to reach out to Claire in the final sequence; but it’s too little, too late. Mark Rylance is a respected Shakespearian actor (currently the director of the Globe Theater), but here he’s strictly a sneer and an occasional smirk. Kerry Fox, who plays Claire, was so good in The Last Days of Chez Nous and An Angel at My Table, but in Intimacy all she is allowed is suffering, reduced to red eyes and sniffling nose. No, wait: she bumps her head on assorted objects a lot during the sex scenes. You don’t expect simple human consideration and caring from her lover. We have something bigger here: La Passion. Too bad it fails to impassion the viewer.
David Gurevich (I do not agree with this though.... - Alpės Ryte)
---------
Londonas. Skurdžiame, netvarkingame ir nešvariame bute miega į ketvirtą dešimtį įkopęs vyras, kurį pažadina skambutis į duris. Jis skuba atidaryti, nes puikiai žino, kad į svečius vėl atėjo ji - maždaug to paties amžiaus moteris, kurios jis beveik nepažįsta ir netgi vardo nežino. Jie paslaptingai susitinka kiekvieną trečiadienį tarp 14-os ir 16-os valandos. Jie beveik nesikalba, nepasakoja savo gyvenimo peripetijų, neapkrauna asmeninėmis problemomis, o bendrauja intymiais veiksmais, tiksliau - nebylia kūnų kalba, ir kuo puikiausiai supranta vienas kitą. Nusimeta drabužius ir aistringai mylisi tiesiog ant grindų patiestos geltonos antklodės, šalia numestų popieriaus lapų, tuščių alaus bokalų ir pripildytų peleninių. Po to jie apsirengia ir atsisveikina iki kito trečiadienio.
Jo vardas yra Jay'us (akt. Markas Rylance'as). Visai neseniai jis dar buvo ištikimu ir rūpestingu vyru, bet vieną gražų rytą išėjo nusipirkti cigarečių ir negrįžo, dėl tik jam pačiam žinomų priežasčių palikdamas žmoną ir du vaikus. Nuo to laiko jis dirba naktiniame bare ir visokiais būdais stengiasi įveikti vienišumą.
Vyro ir moters santykiai atrodo tiesiog idealūs, tačiau jau niekada nebus tokie, kaip per tą "gražųjį trečiadienį". Netikėtai prabilę jausmai ir noras susipažinti artimiau viską sugadino. Pajutęs, kad kūniškos meilės galimybės jau išnaudotos, Jay'us ryžtasi pasekti iš jo namų išėjusią ir tradiciškai į autobusą įsėdusią sekso partnerę. Jis nesunkiai išsiaiškina, kad moters vardas yra Claire (akt. Kerry Fox), kad ji turi sūnų ir vyrą (akt. Timothy Spallas), dirbantį taksistu ir mėgstantį žaisti biliardą, kad ji yra aktorė ir vakarais repetuoja vaidmenį mėgėjiškame teatre, įsikūrusiame alaus baro rūsyje.
Vos tik anoniminio sekso partneriai pradeda kalbėtis ir bendrauti, tą pačią akimirką intymumo idilija sužlunga. Išaušta paskutinis "juodasis trečiadienis"...
Jo vardas yra Jay'us (akt. Markas Rylance'as). Visai neseniai jis dar buvo ištikimu ir rūpestingu vyru, bet vieną gražų rytą išėjo nusipirkti cigarečių ir negrįžo, dėl tik jam pačiam žinomų priežasčių palikdamas žmoną ir du vaikus. Nuo to laiko jis dirba naktiniame bare ir visokiais būdais stengiasi įveikti vienišumą.
Vyro ir moters santykiai atrodo tiesiog idealūs, tačiau jau niekada nebus tokie, kaip per tą "gražųjį trečiadienį". Netikėtai prabilę jausmai ir noras susipažinti artimiau viską sugadino. Pajutęs, kad kūniškos meilės galimybės jau išnaudotos, Jay'us ryžtasi pasekti iš jo namų išėjusią ir tradiciškai į autobusą įsėdusią sekso partnerę. Jis nesunkiai išsiaiškina, kad moters vardas yra Claire (akt. Kerry Fox), kad ji turi sūnų ir vyrą (akt. Timothy Spallas), dirbantį taksistu ir mėgstantį žaisti biliardą, kad ji yra aktorė ir vakarais repetuoja vaidmenį mėgėjiškame teatre, įsikūrusiame alaus baro rūsyje.
Vos tik anoniminio sekso partneriai pradeda kalbėtis ir bendrauti, tą pačią akimirką intymumo idilija sužlunga. Išaušta paskutinis "juodasis trečiadienis"...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą