Anot SPINOZOS pažinimo teorijos, žmogaus dvasios idėjos adekvačios ir teisingos būna tada, kai jos susijusios su Dievu. Kiekviena teisinga idėja yra Dieve, nes idėjos yra Dievo mąstančio atributo modusai. Teisingos idėjos yra aiškios ir ryškios. Jose glūdi jų tiesos tikrumas, nes tiesa yra jos pačios mastelis ir nėra jokio kito jos kriterijaus, tik ji pati (veritas norma sui et falsi est). “Idėjos adekvatumas yra dieve esančių idėjų tarpininkaujamas jos santykis su realiai egzistuojančiu dalyku. ... Mūsų idėjos gali būti adekvačios tik tuo mastu, kuriuo mūsų mąstymas iš esmės yra Dievo mąstymas.” (W.RÖD) SPINOZA skiria tris pažinimo būdus: juslinį, kuris kyla iš afektų ir kuris gali sukurti miglotas ir netvarkingas rūšines sąvokas; racionalų, kuris dedukuoja operuodamas bendrosiomis sąvokomis; intuityvų, kuris pažįsta “sub specie aeternitatis”, t.y. Absoliuto požiūriu. Tik pirmasis pažinimo būdas gali būti klaidos šaltinis. Trečioje dalyje etika nagrinėja afektus, kuriuos SPINOZA vaizduoja kaip tam tikrą “aistrų mechaniką”: “tarsi būtų kalbama apie linijas, plokštumas ir kūnus”. “Ordine geometrico demonstrata” čia reiškia tai, kad žmonių veiksmai tarpusavyje susieti pagal visuotinius dėsnius. Pirmasis ir aukščiausias šios sąsajos principas skamba taip: “Kiekvienas daiktas kiek išgalėdamas stengiasi pasilikti savo būtyje (conatus sese conservandi).” SPINOZA skiria tris pagrindinius afektus: geismą, kuris yra save suvokiantis (savisaugos) instinktas, be to, džiaugsmą ir liūdesį. Iš šių pagrindinių afektų išvedami visi kiti, kaip tai matyti, pavyzdžiui, iš tokio apibrėžimo: “Meilė yra džiaugsmas, lydimas išorinės priežasties idėjos.” Etikos požiūriu tikrąją afektų prigimtį reikia pažinti tam, kad būtų aišku, kaip įmanoma gyventi stabilų ir tobulą gyvenimą. Gerais arba blogais SPINOZA vadina tuos dalykus, kurie skatina arba varžo žmogaus“galią”, t.y. jo tikrovę. Tikroji laisvė yra neišvengiamos būtinybės suvokimas. Kuo adekvačiau protas pažįsta, tuo labiau jis išsivaduoja iš afektų, trukdančių jam pasiekti tobulybę. Žmogus pažįsta, kad viskas rymo Dieve, ir tampa laisvas, įsijungdamas į Dievo nustatytą pasaulio tėkmę. Tad aukščiausia veikla yra teisingas pažinimas, o aukščiausia teisingo pažinimo forma yra Dievo pažinimas. Tikrasis religingumas yra Dievo meilė (amor Dei intellectualis).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą