Tai Robertas iš Potsdamo. Kaip jis pats sakė, "manasis šv. Lukas". Žinodamas rusiškai dvidešimt žodžių, jis Tichvine susirado breiko grupę ir atsisveikinimui kartu su jais suskėlė tikrą fejerverką. Dabar sėkmingai užkariauja Piterį. Galbūt greit sulauksime jo Vilniuje. Jau nekalbu apie tai, jog jo darbo grupė (ir Deimantės, žinoma) Synaxiui parengė geriausią projektą "Nerealny Park".
Robertai, nors tu ir neskaitai lietuviškai, bet "v konce konca", tau ir nebūtina. Jei tokių žmonių dažniau ateitų į menų vadybą, mes visi jau drąsiai stovėtume kojom aukštyn ant vienos rankos. Arba darytume nerealius salto užuot smaksoję dulkėtose auditorijose.
Šventasis Lukai tu mūsų... (beje, pasak tyrinėtojų, šv. Luko simbolis yra ir Švč. Mergelės Marijos paveikslas. Prie atvaizdo dažnai būna lotyniškas įrašas, paprastai atverstoje knygoje ar pergamento ritinėlyje: Fuit in diebus Herodis regis Iudeae sacerdos (“Judėjos karaliaus Erodo dienomis gyveno kunigas” ( Lk 1, 50)). Taigi, Robertai, tu ne tik gydytojų ir tapytojų globėjas.
Tu dar ir mūsų kompanijos siela.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą