Gegužio nebeliko

Tokiu greičiu, kaip prabėgo gegužis, skraido tik greitieji Prancūzijos traukiniai. Praūžė, sudrebino viską aplink, ir nurūko. Nesuprantu, kas pasidarė su laiku. O kas pasidarė su visu kitu? Aš visiškai nebežinau, kas vyksta. Disorientacija tobula. Jaučiuosi kaip ant kranto išmesta žuvis, kuri kažkokiu būdu dar kvėpuoja, nes turbūt Haris Poteris ją bando paversti Žemės gyventoju. Arba dangaus. Ak jau tie keturi milimetrai....

Pasaulis prasideda Žukausko gatvėje

Kažkur ten toli danguje gyvena jie, tie, kurie išėjo. Va dabar prisiminėm Jurgą. Pamatėm tą filmą.

O po to grįžom kas sau po namus. Ir staiga pagalvojau, kad gražesnės už mano gatvę nėra visoje Žemėje. Ir man nesvarbu, kad čia ilsisi karių kaulai, ir generolas Žukauskas man nerūpi, ir buvusio Šiaurės miestelio aura netrukdo. Nes čia mano namai, kad ir laikini. Vat. O kai numirsiu, apres moi le deluge.

klaiki diena ir kaip ją ištverti?

Stogą nunešė pilnatis. Kaukti į mėnulį būtų pats tas.

Oi kaip teisingai tu sakei, mano broli - "viskas, ką čia veikiame - tai tik pagalba kitiems".

Carpe diem.

Dabar kaip per mišias turėčiau išvardyti, kam prašau užtarimo.

Bet, jei esam pažįstami, tai žinokit, kad tikrai esate tame sąraše.