Jėzau, išmokyk mane mylėti tamsą, nes dabar tikiu, kad ji yra Tavo tamsos ir skausmo žemėje, kad ir labai maža, dalis. (Pal. Motina Teresė iš Kalkutos)Iš knygos M. Jean Frisk. Džiugus lūkestis: Advento kelionė su Marija, 2008
Kartais verta pamatyti geležinkelio stotį iš viršaus ir suvokti, jog gyvenime tau duotas tik traukinių tvarkaraštis, ir eismas sureguliuotas daugiau ar mažiau padoriai tik tam, kad galėtum kažkur judėti. Nebūtinai pirmyn. Galbūt gilyn. Galbūt aukštyn. Galbūt dievop, galbūt .... Dažnai pametu maršrutą. Tada padeda tik viena: paprašyti sugrąžinti kryptį. Nors Bulgakovo Volandas įnirtingai ragina niekad nieko neprašyti - neva, ateis ir patys viską duos. Na, patys ir duoda, tai tiesa. Bet pakankamai aistringai būna viso to prisiprašyta. Ir kas tie davėjai?