Mažmožių dievas

Ryto kava. Vakarietiško gyvenimo malonumas. Atostogos, knyga, kava, kinas, pasivaikščiojimai. Mažmožių dievas. Kartais būna tiesiog ramu ir gera, kad yra tokie maži dalykai, kurie guodžia kaip atsvara "dideliems".

Vyturys???

Atrodo, liga ima trauktis, ir protas truputį skaidrėja. Pasiilgau gamtos. Pasiilgau ramybės ramybės ramybės.

Radau pagal Avestą, kad esmi vyturys :))

"Metų spalva - raudona
Šie metai - praregėjimo ir apgirtimo metai, daugiaveidžiai. Tai vieni iš nedaugelio metų, kai yra du totemai: vienas moterims - Vyturys, kitas vyrams - Lūšis. Tiesa, ir vyrams, ir moterims gali pasireikšti ir abu totemai iš karto.
Lūšies metai siejami su išbandymais, atsinaujinimu, netikėtais reiškiniais. Tai keistų įvykių ir absurdo metai. Gali būti, kad žmonės nesupras, ką daro, elgsis kvailai. Šiais metais reikalaujama laikytis disciplinos, nebūti žiauriems, tačiau tai sunkiai pavyksta. Tvyro chaosas.
Kai žmogus nepasiduoda chaosui, suveikia Vyturio totemas. Vyturys - nedidelis, pilkas, nematomas paukštelis, tačiau turintis ypatingą balsą. Jis sugeba suteikti gerų emocijų. Metai, kai veikia Vyturio totemas, palankūs meilei, santuokai.
Šiais metais gimęs žmogus, veikiamas Lūšies totemo, mėgsta linksmintis, svaigintis. Jis atrodo išsiblaškęs, apsiblausęs. Jo gyvenimas chaotiškas. Toks žmogus žavingas, tačiau supykęs gali būti grobuoniškas, atstumiantis. Veikiamas Vyturio totemo, žmogus yra dvasingas, atviras, nuoširdus, ramus, siekia aukštų tikslų.
Šiais metais gimę žmonės yra optimistai, visada turi jėgų. Šiais metais gimė daugybė išradėjų, poetų.
Lūšies antitotemas - erkė. Veikiamas šio antitotemo, žmogus yra godus, grobuoniškas. "

"Elementariosios dalelės"

http://www.dailymotion.com/video/x6s2q3_houellebecq-les-particules-elementa_creation Kalba Houelbeqas (pranc.)

http://lib.ru/INPROZ/UELBEK_M/chasticy.txt ištrauka iš epilogo (rus.):

... "самой большой заслугой Джерзински является не то, что он опрокинул устаревшее понятие индивидуальной свободы (поскольку данный концепт был уже значительно обесценен в его эпоху и каждый признавал, в крайнем случае молча, что он никак не может служить фундаментом прогресса человечества), а то, что под углом зрения постулатов квантовой механики сумел посредством интерпретаций, правда немного слишком дерзких, заново возродить условия возможности любви. В этой связи стоит еще раз вспомнить Аннабель: сам не познав любви, Джерзински через посредство Аннабель смог создать представление о ней; он получил возможность понять, что любовь в известном смысле, в еще неведомых формах может иметь место. Весьма вероятно, что это представление владело им в те последние месяцы теоретических разработок, о подробностях которых нам известно так мало."

http://www.inostranka.ru/ru/text/2410/:

"Частицы" написаны очень просто: это семейный роман, история двух сводных братьев - Мишеля и Брюно. У обоих проблемы с сексуальной жизнью, разные, но одинаково трагические. Мишель, биофизик, становится создателем расы новых людей, клонированных; они освобождены от проблем, связанных с сексом. Эта утопия-антиутопия- уэльбековский дивный новый мир.Идея состоит в том, что как существуют богатые и бедные в экономическом смысле, так же они существуют и в сексуальном: хижины и дворцы в своем роде. Уэльбек как раз пишет про этот сексуальный пролетариат, униженных и оскорбленных, бедных людей. Сейчас это расслоение достигло катастрофических пределов: рок-звезды и киноактеры, которые всюду выступают образцами, слишком невыносимы для обычного человека. Аморализм распространяется в искусстве. Гламур подавляет. Секс и деньги разделяют людей на победителей и проигравших. Никакого реального выхода из этого безнадежного положения нет.Этот роман - ускоритель элементарных частиц, физико-лингвистическое устройство, позволяющее воссоздать модель катастрофы чуть раньше, чем она может произойти; на самом деле она неизбежна.Найдите время прочесть Уэльбека: это не просто роман - это работающая модель вселенной: невыносимо реальная. (Лев Данилкин)

Blogomania

http://users.livejournal.com/danich_

http://chingizid.livejournal.com/profile

randu įdomių blogų, tai ne taip ir nyku....

kaip tai pavadinti -- blogomanija?

taip, aš esu blogomanė. Hi hi hi.

P.S.paveiksliuko apačią nukirpau, nes ji nenormatyvine kalba sako, kad žiūrovai eitų sau, nes tai dabar pelėda.

su Jonu Stewartu namo...

Labas labas labas. "Sekliai" gali atspėti, kodėl vėl atsirado lietuviški rašmenys mano bloge :))))))))

Tęsiu savo apolitišką, akultūrišką ir anovatorišką dienoraštį. Helsinkyje valgiau elnienos sriubos - kokia barbarė... Dabar raguota esu. Žiauriai skanu, pasijutau tikra kanibale, tegul ir su ragais.

Pakeliui skaičiau Joną Stewartą.

http://www.thedailyshow.com/

http://www.thedailyshow.com/video/index.jhtml?videoId=216292&title=the-bush-years-jons-dubya

Žinia, reikia geros anglų kalbos ir gaudytis kontekste. Na, kiek jau ten sugebėjome, tiek...

Fainas bičas. Skaičiau jo gabalą kaip neva Larry Kingas kalbina Hitlerį.

Paskui, aišku, užmigau ir tada buvo jau Vilnius. :))))))))))))))))))))))))))))

Mexicana

Visiems, kas domisi, kabokas vadinosi MAD DOG & BEANS. Mexican cantina.
http://www.maddogandbeans.com/

Highly recommended, although noisy and expensive, but you are not paying :))))))

Meniu buvo:
1. Guacamole - traskuciai karsti su avokadu salotu padazu. MMMMMMMMMMMMMMMM.
2. Fajita - su jautiena (steakas)
3. Tres leches - orinis burnoje tirpstantis desertas.
4. Klaikus saltis isejus, Akciju birza su blizgancia veliava, pro kuria reikia praeinant sumurmeti - aciu uz ekonomine recesija, ir valanda kelio atgal i MYLIMA Brooklyna.

Nenoriu namooooooooooooooooooooooooooo.................................................................................

Good morning, Lithuania!!!

I am already in NY, totally mixed up with the time, and not knowing when to sleep and when to wake up. Brukline visi mano kalbinti praeiviai English nekalba :)
The "kordonas" buvo "easy", pasas tiko, fingerius nuskanavo ir feisas kameroje liko.
Keliavome nuo Helsinkio su tokiu Bangladeshu, buvo turininga.
Pakelti 8 valandas nelengva, bet galima.
Rytoj bandysiu susivokti laike.
Chebra, Niujorkas valdo :)

Prabėgančiam laikui

960 metais laimės ilgį įvertino maurų Ispanijos valdovas Abd Er-Rahmanas III: „Dabar jau viešpatauju apie 50 metų, iškovojęs pergales ar taiką, mylimas savo pavaldinių, bijomas savo priešų ir gerbiamas savo sąjungininkų. Turtai ir garbė, galia ir malonumai visada telaukė, kol juos pašauksiu, o mano gerovei, regis, netrūko jokios žemiškos palaimos. Tai suvokdamas kruopščiai suskaičiavau mano daliai tekusios grynos ir tikros laimės dienas. Jų buvo lygiai keturiolika."

http://www.7md.lt/lt/2008-12-26/kultura/laime_po_radiatoriumi_arba_kalediniai_palinkejimai.html

su Mačerniu dviese

Mačernis iš ryto. Hmmmmmmmmmmm......
Sonetas trečias:

Kasdienybės pilkuma kaskart sunkėja -
Aš, naujų pasaulių išsiilgęs,
Iš pabodusio dangaus į kitą skrieju
Bunkančių jausmų stipriau padilgint,-

Nes gelžies baltai įkaitintos grandinės,
Pragaro ugnis ir dievo rojus,
Moters meile apsvaigimas nuolatinis
Laikui bėgant virsta įpročiu pilkuoju.

Įdomus gyvenimas - plona viela,
Virš bekraštės kasdienybės ištempta:
Ja pavaikščiot stengiasi visi,
Bet juokingai trumpą laiką

Nenukritę išsilaiko

Žmonės laimės debesy.

Sonetas ketvirtas:

Aš buvau visada per daug rimtas,
Man patiko tik vandenys gilūs.
Buvo siela dažnai susikrimtus:
Savimi ir viskuo nusivylus.

Nepabūgęs gelmėn pasinerti
(Šito niekad lengvai nepamiršiu),
Iš gilių vandenų vieną kartą
Iškilau vėl į patį paviršių.

Vėl niekingi dalykai patinka,
Greit sudūžtančių stiklo žaislų
Ieško blizgančios akys aplinkui.
Vėl šiandien lengvapėdiškai myliu…

Nors tikrai, nemeluotai turiu
Sielą liūdną, skausmingą ir gilią.

Sonetas trisdešimt šeštas:

Kaip Budos mokinys, seniai į vieną tašką
Akis įsmeigęs, sėdžiu ir Nirvanos laukiu,
Bet taškas sienoj lyg laivelis jūroj blaškos
Ir plūstančių vaizdų bangom į tolį plaukia.

Jisai išnyksta, o vaizduotė įkarštėjus
Kas kartą ryškesnius vaizdus ekranan meta,
Ir aš regiu: gyvenimo plačia alėja
Per saulėtas šalis keliauja mano metai.

Abiem alėjos pusėm žydi vaisių sodai,
Po medžiais puošnios ir turtingos palapinės,
O aš einu tolyn, ir mano žvilgsniai godūs

Dar niekad neregėta prabanga svaiginas.
Aš vėlei įtikiu iliuzija žaviąja
Ir besišypsančia švelnia slaptinga Maja.

Northern Village at night time

Miegoti nustojau beveik visai...
Dabar tik žiūrėti Gondry "Miego mokslą".
Tai dabar mano įprastas vaizdas pro langą.
Tyla, naktis, žiema - manau, kad tame yra tiek pat žavesio, kiek ir saulėje, krykštavime ir liepų pavėsy.

Man rodos, gimiau po laiminga žvaigžde.

"Disgrace"

By Andrew O'Hehir
In his sober, searing and even cynical little book "Disgrace," J.M. Coetzee tells us something we all suspect and fear -- that political change can do almost nothing to eliminate human misery.

...

A middle-aged, divorced scholar of Romantic poetry, David would have undoubtedly been a pathetic figure under the old regime -- one imagines an ineffectual white liberal teaching Wordsworth to bored Afrikaners while largely ignoring the atrocities perpetrated in his name. But in the Mandela era, David has become a victim of "the great rationalization": His university has been remade into a technical college, and he teaches courses in "communication skills" that he finds nonsensical. He is such a nonentity that the prostitute he patronizes weekly -- and for whom he has begun buying gifts -- stops receiving him. He imagines her and her colleagues shuddering over him "as one shudders at a cockroach in a washbasin in the middle of the night" and wonders if he can ask his doctor to castrate him as one neuters a domestic animal.
This is the first of the many comparisons of human and animal existence in "Disgrace." Coetzee has always situated his characters in extreme situations that compel them to explore what it means to be human, and before this novel is over, David must endure both psychological abasement and physical torment. But Coetzee has never before asked so clearly what it is not to be human. Later in the novel, after David has fallen into disgrace and fled Cape Town for his daughter Lucy's remote farm, she tells him, "This is the only life there is. Which we share with animals."
http://www.salon.com/books/review/1999/11/05/coetzee/

Another season, another reason, for making whoopie...

Parduotos vasaros :)
Parduoti šeštadieniai...
Skiediklio kvapas. Žodžiai, žodžiai, žodžiai.
Smalsumas. Pasipriešinimas. Prieraišumas. Pasitikėjimas. Draugystė.

Kūrėjų smegenų veiklos tyrimai.

Ambient art.

Kavinė ir bufetininkė Alytė.
Kava machiatto.
Kažkas visada paklaus patį nepatogiausią sakramentinį klausimą.
Visada bus kažkas, kas darys viską kitaip. Ir aš darysiuos kitokia.

Hirstas. Hirstas. Dar Hirstas.
Viskas už tų durų.

P.S. tai, ko pritrūko žodžiuose, įdėta į šį P.S. "Pikčiausia" čia turbūt yra meilė :)

Correction//Diorthosi (Greece)

Albanian or Greek Ὀδυσσεύς (Odysseus)? (I.A.)

Hailed as the best Greek film of last year, Thanos Anastopoulos' second feature is a purposely-mystifying affair which leads its audience in a hide 'n seek game from the beginning and refuses to reveal itself until the final frame (a gambit which also makes it difficult to review). Minimalist, with sparse dialogue, and without the relief of a musical soundtrack or much change in the hero's facial expression, this will be a tough sell for general audiences. Festivals love it already, though, (it plays in New York 's New Directors/New Films this week after success at Thessaloniki and Berlin) and specialised art house exposure may follow.
Correction deals with right-wing hooliganism, discrimination against immigrants and the brutality of thuggish soccer fans, all of which cross over quite easily to any European country. A handheld camera shows the main character, Yorgos (Simeonidis) as he gets ready to leave his prison cell and return to civilian life, and follows him tightly for the rest of the film. He emerges onto the busy graffiti-covered Athens streets, visits a day-care centre for released convicts, and then stalks a young girl, Savvina (Alimani) as she leaves school and returns to her mother (Kapetani).
It takes some time, however, before relations between these three are clarified. During the brief periods the camera leaves Yorgos, it is to follow Savvina and her mother, who turn out to be Albanian. References abound: Yorgos crosses a cemetery on a bus trip; policemen stop Savvina and her mother to ask for their documents; a packed Greece Vs Turkey football match features nationalistic slogans chanted by an angry crowd; and TV reports make reference to past violence at previous international football games. All of these will only be put in context as Correction nears a close.
Proceeding slowly, the camera keeps Yorgos in perfect isolation, hardly uttering a word, as he goes purposefully about some unknown business. Simeonidis keeps his performance under strict control, delivering a concept as opposed to a fully-fledged character. Which is true of the entire picture as well: sober, laconic, well-intentioned once viewed in its entirety, but impersonal.

Dir/prod:Thanos Anastopoulos. Greece , 2007. 83 mins.

Keisčiausias filmas pasaulyje.

EinSof

The infinite Divine...
"Without End."
"Infinite No-Thingness."
"Somethingness."

By the way, can you recognize this building, and - more importingly - explain the fate of this building in the context of the Ein Sof? I mean the relation.

Homework: read Victor Frankl and his logotherapy and tell me what you think.

Thanks for being there, my teacher, my Swami... :)

Yours, Alpe Raityte

Dar viena Dievo diena

Paveiksliukas viso labo reiškia, kad šiandien esu visa jūsų. Availabili iki nuoalpio.

Vakar šiek tiek nuskriaudžiau savo užsieniukų kursą ir dėl to labai skaudinuosi, lyg vaikas draskydamas žaizdą. Bet užtat gavau gražių žestų iš mano mylimų rytinių penktadieniukų - dvigubas šokoladas ir kava, jūsų šiltas humoras, o svarbiausia - šviesūs veidai ir meilė. Aš jus irgi myliu, ir jūs tai žinote.

Vakare patyriau daug kitų pamokų, kurių svarbiausioji - neatliepta, neužpildyta žmogiškoji vienatvė. Mes visi jos turime į valias, bet... Kai susiduriu su ja kituose, noriu tą žmogų padrąsinti, bet nežinau - kaip. Tuomet tiesiog pasimeldžiu už jį. Apskritai manau, kad mylėti žmones yra neapsakoma malonė. Jei galėčiau - viską dėl Tavęs padaryčiau, žmogau. Tik nežinau - ką. Prašyk, ko nori. Aš pasižadu įvykdyti. Svarbiausia - neprarask vilties, tau tiek visko duota!!! Kad man tiek... Beje, daug pasisemiu iš Guillerando, tai tikrai gilus šaltinis (Giedre, pritarsi man?).

Ačiū EinSofui - tu pats žinai, kaip labai tave vertinu ir laukiu mūsų ilgai planuotos kavos.
Atskiras ačiū gydytojui L.P. Jis man primena mane pačią - yra daug kam reikalingas, klaikiai užsiėmęs ir susipainiojęs savo pareigose, bet be jo pasaulis būtų daug skurdesnis. Drįstu manyti, kad ir be manęs taip pat. :) Taip, nesimaivysiu. Taip manau. Ir ketinu atiduoti jums viską, ką galiu.
Na tai va kaip.
Šiandien labai ilga ir sunki diena, tad linkiu sau ir jums kantrybės ir Jo palaiminimo.

Prisipažinimas -- noriu, kad man netyčia išskriejus iš čia (na, to neplanuoju, ne), jums liktų šitos raidės, pasak Šekspyro. Niekad nežinai, kuri jų bus perskaityta ir įkris kieno širdin.

COSMOLOGY OF THE ANCIENT BALTS

The magic numerals 3, 7, 9, 18 and 27, so frequent in the Lithuanian folklore, may be related to the archaic lunar calendar. It is quite probable that the oldest numeration in the history of mankind was trecimal. Strokes or dots which make the ornaments of the Neolithic ceramic artifacts are often grouped in triades. Number three and its multiples are found in many Lithuanian folk songs and legends. And even ritual formulas acquire their magic power only when repeated thrice. A drink boiled from a mixture of herbs gathered on an early morning of the Midsummer Day (summer solstice) from 3 fields in bunches of 9 different herbs, has particular magic properties. Historical records give evidence that the week of ancient Balts was 9 days long. Thus, the siderical month must have been divided into three parts. It is quite probable that a similar week is represented by a deer with nine horns, a popular character of the Lithuanian Advent songs. Trecimal numbers and crescent-shaped pendants have been found on a bronze necklace excavated in a 2000 years-old Baltic grave (see pic. - a bronze necklace used by a Baltic woman 2000 years ago. )

The oldest Baltic cosmological schemes, calendars, found on the burial urns dated 600-200 B.C., are in custody of the Gdansk archaeological museum in Poland. The splendid 12-month calendars engraved on pottery have been found near the borders of the Baltic area, in the present territory of the Ukraine which date back to the beginning A.D. In the 14th century the Grand Duchy of Lithuania used a solar-lunar calendar. The structure of this calendar was understood with the help of the so-called Gediminas Sceptre discovered in 1680. The sceptre indicates that the year started in April and normally had 12 months varying from 29 to 31 days. Every month started with the new moon. The months have unique Lithuanian names, expressed in symbols, which reflect natural phenomena and agricultural activities.

http://www.lithuanian.net/mitai/cosmos/baltai5.htm

- to be continued -