Alpės Ryte

Kena village, September 12, 2011

2011-10-04T00:05:00.004+03:00

After having visited the place where I lived when I was five, the feeling returned to me that I was quite a "normal" kid, until something strange happened. I was happy in the kindergarten because I had a chance to play various roles in kids' shows. One of my best ones was the Fox.

I developped then some kind of "stage" disease: started willing to be an actress. I was successful back then.

Funny enough -- 45 years passed.

I look at everything here, and see no change.

I am the same.

Weird, I swear.

Trying to get into the blog :)

2011-10-04T00:02:00.000+03:00

Long time, no see...

Valentino diena

2011-02-16T00:44:00.002+02:00

Rašau į niekur.

Komplikuota žiema, daug rebusų, daug negalios, silpnumo.

Blogas tapo mano niurzėjimų sugertukas.

Gražiausia, ką turiu -- rytinis ir vakarinis vaizdas pro langą.

Trepu trepu praeiviai.

Boom boom automobiliai.

Man vis mažiau bereikia.

Geras filmas, knyga, kavos puodelis.

Vienatvė dviese.

Aš ir vėl perėjau pažemintųjų ir nuskriaustųjų pusėn.

ŽIEMA

2010-11-27T13:10:00.003+02:00

Kartais būna ir taip :) Dienos gražumas atperka visą kitą šlamštą.

"Žiemos rytais, pažadintas iš miego,

Lyg vaikas iš gilių sapnų nubudęs,

Ir už langų išvydęs sniegą,

Trinu akis, kaip ir kadais, dar kūdikis."

Nyka-Niliūnas

Kartėlis

2010-10-05T21:33:00.004+03:00

Teisingai pastebėta -- kai vis labiau nusivili žmonėmis, atgaivina gamta.

Koks gražus ruduo atėjo.

Kokia saulė....

Visada labai dėkinga jaučiuos, kai liūdesys dėl žmonių atgręžia į dangų, medžius ir upę.

Jie bus visada. O žmonės ateina ir išeina. Sudiev.

Kokia graži buvo mano vasara. Mano sodas. Ir mano balkonas.

Nemokėjau džiaugtis. Reikalai. Pareiga.

Kvailystė.

Sinemafilija

2010-09-18T10:56:00.000+03:00

Lenkų kino klasikas Andrzejus Wajda už filmą „Ajerai“ („Tatarak“, 2009) Berlyno kino festivalyje buvo apdovanotas prizu už novatoriškumą. Filme susilieja trys pasakojimai – lenkų literatūros klasiko Jarosławo Iwaszkiewicziaus apsakymo ekranizacija, pagrindinę heroję joje kuriančios aktorės Krystynos Jandos intymi išpažintis apie jos vyro – operatoriaus Edwardo Klosinskio mirtį ir pasakojimas apie filmo kūrimą. Janda vaidina dvi moteris – save ir apsakymo heroję, kuri nepagydomai serga. Mirtis yra tas lakmuso popierėlis, kuris išryškina pagrindinę filmo temą – artimų žmonių išėjimą, šeimos situaciją nebūties akivaizdoje. (7 MD)

Liūdesiai ir praradimai

2010-09-17T17:20:00.003+03:00

Kartais atrodo, kad viskas sutverta tik skausmui.

Tada prisimenu vasarą. Buvo šilta, ir gamta mus mylėjo labiau nei mes vieni kitus.

August 28, 2010

2010-08-28T10:49:00.001+03:00

Numiriau.

nieko neliko.

You die alone anyway

2010-08-18T08:44:00.003+03:00

What do I do to make you love me

What have I got to do to be heard

What do I do when lightning strikes me

What have I got to do

When sorry seems to be the hardest word...

(EJ)

Dance of life

2010-07-24T13:06:00.003+03:00

Net laimingame gyvenime negali nebūti tamsos priemaišų, o žodis laimingas prarastų savo prasmę, jeigu jis nebūtų susijęs su liūdesiu. Kur kas geriau yra viską priimti su kantrybe ir dvasine pusiausvyra. K.G.Jungas

Oslas, Sognsvann ežeras

2010-07-07T17:46:00.003+03:00

Kartais, kai būna liūdna, tiesiog ateiti prie vandens. Galima prie Operos. Galima prie ežero.

Blondinė rusė kalbanti kažinkokiu Vidurio Rusijos dialektu juodbruvam vaikinui (ant kurio marškinėlių vėliau puikuosis užrašas CCCP) pasakoja apie savo gyvenimą Osle, kaip mėgina įsitvirtinti, kaip tvarko butus, kaip draugauja su iš interneto atrastais draugais. Man rodos, tai buvo jų pirmasis pasimatymas -- jie buvo atsargūs, santūrūs ir draugiški. Vanduo buvo gana šaltas, tad jie greit išlipo. Ji tikra padėties šeimininkė - sako, lipam, tu visas drebi.

Paskui atplaukė antys. Gražus gaigalas ir rudukė antytė. Ką jie aptarinėjo, nespėjau įsigilinti.

Dar vėliau atėjo kaip panašu tokia Au Pair mergina rusė, kuri "ganė" du vaikiukus, irgi rusiukus, tik jie kalbėjo, kaip įprasta, norvegiškai. Netrukus atėjo mama su burka ir keletas juodbruvų vaikų. Berniukas, toks storulis, drąsiai nardė tarp ančių.

Paskui netoliese išgirdau latviškai gagenančių panelių būrį.

Pakilo vėjas. Nuėjau į traukinį. Iš jo išlipo amerikonas vaikinas ir paklausė "Kur tas ežeras"? Parodžiau.

Štai ir viskas.

Kodėl ten nebuvo tavęs?

Paprasta iki graudulio

2010-06-15T18:02:00.004+03:00

Atsibusti nuo paukščių čirenimo ir gaivaus oro. Pamatyti savo atspindį veidrody, pasirąžyti ir pradėti dieną. Kaip seniai seniai nebuvo taip ramu ir gera. Neprisirišus prie aplinkos, tyliai ir sukauptai išeiti į naują erdvę.

"Nieko nieko nenorėti"....

P.S. ypač vėsi ir miela nuotaika iš laiko distancijos.

Kernavė

2010-06-12T12:53:00.002+03:00

Haikavimas ir haikinimas.

Man nepatinka reklama apie brolius

2010-05-31T19:37:00.002+03:00

Ir man apskritai liūdna.

Noriu būti paršelių augintoja.

The shores of the blue Danube

2010-05-08T20:19:00.013+03:00

"So long, farewell, auf Wiedersehen, good night

I hate to go and leave this pretty sight....

Goodbye, goodbye, goodbye..."

(The Sound of Music)

Eifelio bokštas kaip žirafa

2010-04-30T11:31:00.001+03:00

Iš toli atrodo, kad didelė žirafa pasilenkusi žiūri tau į akis :)

Serious Man (brothers Coen)

2010-04-02T01:30:00.002+03:00

The Coen brothers, Joel and Ethan, are getting personal. They shot their new film in suburban Minnesota, where they grew up as sons of Jewish academics. But if you're expecting something warm and fuzzy, circa 1967, you don't know the Coens, and A Serious Man is no country for you. This seriously funny movie, artfully photographed by the great Roger Deakins, is spiritual in nature, barbed in tone, and, oh, yeah, it stings like hell.
Front and center is Larry Gopnik (Michael Stuhlbarg), a physics professor who's getting shit from every side. Unsigned letters to the dean question his ethics and threaten his tenure. His son, Danny (the excellent Aaron Wolff), days away from his bar mitzvah, is lost in a pot daze. His daughter, Sarah (Jessica McManus), is obsessed with getting a nose job. His unemployed brother, Arthur (a wonderfully kinky Richard Kind), is crashing on his couch. And his wife, Judith (a pitch-perfect Sari Lennick), is leaving him for slimy, silver-tongued Sy Ableman (Fred Melamed), a serious man.
Larry is being tested like Job, with the Coens playing God and lobbing bolts at him, including a Jew-hating neighbor and a nude lady sunbather who stirs his libido. Larry's divorce lawyer (a deadpan Adam Arkin) warns him to expect the worst. So Larry seeks counsel and comfort from multiple rabbis, who deliver silence or cryptic bromides. Grace Slick, on the radio, gets closer to the point, singing, "When the truth is found to be lies/And all the joy within you dies/Don't you want somebody to love."
Indeed. No doubt the Coens will grin at accusations of stereotyping, self-loathing and box-office suicide. They march to their own mischievous drummer. Larry keeps asking, "Why me?" and stage actor Stuhlbarg, Tony-nominated for The Pillowman, is outstanding at showing the humanity that keeps the question urgent. Larry gets the worst of both worlds, sacred and secular. The film starts with a Yiddish-language prologue, set a century ago in Poland, in which a couple open their door to find a needy neighbor who may be a dybbuk (demon) in disguise. Larry is similarly bedeviled. But that sound you hear in this profane spellbinder is the Coens — chuckling in the dark.
PETER TRAVERS

http://www.rollingstone.com/reviews/movie/25458012/review/30307969/serious_man

Nieko asmeniško

2010-04-01T11:47:00.003+03:00

Filmas apie vienatvę. Dar vienas.

Policija, būdvardis

2010-04-01T11:38:00.006+03:00

(nuotrauka iš NY Times)

"Policija, būdvardis" (rumun.: Poliţist, būdvardis) yra 2009 m. rumunų režisieriaus Corneliu Porumboiu darbas. Filme dėmesys skiriamas policijos tyrėjui Cristi, kuris tiria berniuko, kuris įniko rūkyti hašišą, bylą. Laikui bėgant, Cristi pradeda abejoti savo užduoties etiškumu. Jis nuolat seka įtariamųjų gyvenimą ir suvokia, kad lengva ranka siekiama atsikratyti nereikšmingos bylos ir pasodinti nekaltus žmones. Nereali scena su meilės daina, kurią gramatiškai ir literatūriškai išnarsto pagrindinio herojaus žmona filologė.

Genialus filmo finalas. Trijulė - Dragoş Bucur (Cristi), Vlad Ivanov (viršininkas), Ion Stoica (Nelu) nagrinėja bylos moralumą ... lingvistiniu požiūriu. Unikalus demagogijos pavyzdys!!!!!!!!!!

Bravo kūrėjams už šį policinį mąstymą demaskuojantį pamfletą!

http://movies.nytimes.com/2009/12/23/movies/23police.html

"Pripučiama lėlė"

2010-03-30T09:51:00.002+03:00

Keista ir sakyčiau - kiek ligūsta istorija. Sukrėtė. Sumaišė protą.

http://www.youtube.com/watch?v=9lPv1zf7GwQ

Primena Patrice Chereau "Intymumus".

"Aš esu pripučiama lėlė. Aš turiu sielą, kurios neturėčiau turėti".

"Baltas kaspinas"

2010-03-30T09:48:00.003+03:00

Sukrečianti istorija. Ypač teroristinių išpuolių Maskvoje fone.
Fanatizmas aklas. Velykų savaitę svarstau apie Ivano žodžius iš Dostojevskio "Brolių Karamazovų: "если бога нет -значит все дозволено"?

Jane Campion "Shining star"

2010-03-25T20:20:00.002+02:00

Nors ir labai "gražu", ir poezija Keatso gera, o filmas labai jau mergaitiškas. Prie viso meilės ir poezijos mišinio su tuberkulioze ir mirtimi, labai jau uoliai puošiama ir rengiama herojė man ašarų neišspaudė.

Peizažų ir dizaino kaleidoskopas.

Paauglėms.

Močiutėms.

Liūdesio pienas

2010-03-21T20:27:00.003+02:00

Claudia Llosa savo filmą grindžia tikėjimu, kad trauma, kurią patiria moterys, kurios buvo išprievartautos saugumo pajėgų, perduodama savo vaikams per savųjų krūtų pieną. Taigi, šio smurto aukos ne tik tos, kurios ją patyrė, bet ir ateinančios kartos. Filmas sukurtas pagal knygą "Entre Prójimos" (autorė Kimberly Theidon).

Egzotiško grožio herojė dainuodama aprauda mirusią senutę motiną, kuri išdainuoja baladę apie prievartautojus ir dukrelę įsčiose.

Realybė užgriūva šią pusiau mistinę merginą tada, kai ji ima keistai bloguoti. Gydytojas atranda, kad jos gimdoje auga ... bulvė. Visą filmą vyksta jos giminaitės vestuvių iškilmės, o pagrindinė herojė galuojasi su ta bulve - apsauginiu "kamščiu" nuo prievartavimo...

Brrrrrrrr.... Pritrenkiantis savo egzotika ir poezija filmas.

Mažylė (La Pivellina)

2010-03-21T09:03:00.003+02:00

Vidutinio amžiaus raudonplaukė Patti (Gerardi) klajoja po neišvaizdų Romos priemiestį ir ieško savo šuns Hercules. Tačiau vietoj jo atranda dviejų metų mergaitę ant apleistų sūpynių, kuri sako, kad jos vardas yra "Aia". Kadangi tėvų nėra nė ženklo, Patti nusprendžia pasiimti "La pivelliną" namo, į vagonėlį su priekaba, kur ji gyvena kartu su savo draugu vokiečiu Walteriu (Saabel). Palaipsniui paaiškėja, kad Valteris ir Patti yra cirko artistai, o kitos cirko šeimos jų globojamas paauglys sūnus Tairo (Caroli), susidraugauja su mergaite, ir visi tampa neatsiejami nuo jos. (beje, Valteris mano, kad Patti turėjo nuvesti Aią tiesiai į policiją, bet jų gyvenimo būdas ir taip jau arti marginalų).

Patraukia šie neprofesionalūs aktoriai (visi jie gyvena keliaujančio cirko aplinkoje). Ir pati mergaitė yra labai miela: ji greitai prisiriša prie Patti. Kaip jiems tai pavyko nufilmuoti?

Liūdna istorija. Mergaitės niekas taip ir neateina atsiimti.

Patiko stilistika - toks filmas a la Dogma.

J.Jarmuscho "The Limits of Control"

2010-03-21T07:54:00.012+02:00

Pradžioje - sąlygų aptarimas. "Eik į tvirtovę. Eik į kavinę. Ieškok smuiko. Neskubėk su mergina". Paskui alegorija apie tuos, kurie žiūri į gyvenimą iš aukšto. "Jų vieta - kapinėse".

Ispanija. Kiekvienas epizodas prasideda: "Jūs nekalbate ispaniškai?". Atsakymas: "Ne". Herojus eina į Madrido Reina Sophia muziejų. Rodomi paveikslai. "Smuikas".

Paskui herojus eina į kavinę ir užsisako dvi espresso kavos atskiruose puodeliuose. Tuomet kas nors prisijungia prie jo, papasakoja kokią nors istoriją, ir jie apsikeičia degtukų dėžutėmis. Jose - kažkoks šifras. Tą popieriuką herojus tuojau pat suvalgo.

Prie šito ritualo tuoj pat pripranti. Tai jo darbo rutina. Supranti, jog tai nusikaltimo vykdytojas. Atokvėpio minutėmis jis daro kūno ir sielos koordinavimo pratimus. "No sex at work". "No mobiles". Ir prie to pripranti.

Filme vaidina daugybė žvaigždžių - Billas Murray'us. Gaelis Garcia Bernalis. Tilda Swinton.

Nors tarpais ta monotonija gali ir užmigdyti - apskritai jau senokai nemačiau nieko panašiai kerinčio.

Pavadinau tai tobula šachmatų partija. Misija - "subjektyvi". Žudyti. Jis pašalina kažkokį idealiai saugomą bosą.

Kaip jis tai padarė?

"I used my imagination." (Pasitelkiau vaizduotę).

Kai eina filmo titrai, skamba daina, kurios tekstas pasikartoja filmo leitmotyvu: "He who thinks he is bigger than the rest must go to the cemetery. There he will see what life really is: a handful of dirt." (ji skamba ir flamenko dainoje tavernoje).

P.S. finalinis filmo epizodas ("subjektyvi misija") vyksta Almerijoje, kur gyvena daug lietuvių. Tikrai, "la vida no vale nada".

P.P.S. reikia būti mačius Hitchcocką, Goddarą ir Wellesą, šiaip daug kas nuskamba pernelyg paslaptingai.

Kovas

2010-03-08T22:45:00.001+02:00

Myliu aš tą paukštį,

Truputį nerangų,

Tačiau taip labai nuotaikingą,

Jis pirmas prablaivo pavasario dangų,

Kai net nežinai,

Ar čia lyja, ar sninga.

Myliu ir tą mėnesį - jo vienavardį,

Pavasario pirmąjį mostą,

Kai saulė ligonio dar neskustą žandą

Gaivinančiai rytą paglosto...

Vincas Mykolaitis Putinas

Kaziukas 2010

2010-03-05T09:23:00.001+02:00

http://www.youtube.com/watch?v=2v3rskhAkS8

I believe in the family/With my ever loving wife beside me/But she don't know about my girlfriend/Or the man I met last night/Do you believe in God/Cos that is what I'm selling/And if you wanna go to heaven/I'll see you right/You won't even have to leave your house/Or get out of your chair/You don't even have to touch that dial/Cos I'm everywhere/And Jesus he knows me/And he knows I'm right/I've been talking to Jesus all my life/Oh yes he knows me/And he knows I'm right/And he's been telling me/Everything is alright........

Pavasaris liūdnai šlepsėdamas po balas

2010-02-28T17:31:00.004+02:00

Štai jis ir atėjo... Balos aplink, namo atspindys baloje, svaičiojimai apie geresnį gyvenimą, nuovargis nuo esamo, meilės likučiai.

Margarita Černajytė:

"Banginis Bebsės niekad nepažins,

toks tylintis lietus, tiek daug vandens po kojom,

įkyrūs žvilgsniai nieko negrąžins, ką bežadėtų skambantys rytojai.

Ir vakaro tyli pantomima

Atleis tam troleibusui, skriejusiam pro šalį,

nespėjusiam sušukt, kad Bebsė mylima,

tokia šlapia, sloguota ir sušalus...."

Senas senutėlis 80-ųjų eilėraštis, kuris liko kažkur ten "Moksleivyje" ir mano atminty.

Ech, norėjom būt artistais, poetais, dailininkais.

"Иных уж нет; а те далече" (A.Puškinas).

Over

2010-02-23T22:59:00.001+02:00

How insensitive

I must have seemed

When she told me that she loved me

How unmoved and cold

I must have seemed

When she told me so sincerely

Why she must have asked

Did I just turn and stare in icy silence

What was I to say

What can you say

When a love affair is over

Now she's gone away

And I'm alone

With a memory of her last look

Vague and drawn and sad

I see it still

All her heartbreak in that last look

How she must have asked

Could I just turn and stare in icy silence

What was I to do

What can one do

When a love affair is over

Antonio Carlos Jobim

Sacred to come into the life

2010-02-22T10:10:00.002+02:00

"May all that is not sacred—all that is not holy, all that is not loving, all that is not respectful, all that is not cherishing—be cast out of this space. We ask that a great light pour forth upon it. We step into this space right now, and where we haven't really known who to be or how to be in relationships, we ask that we be guided and we be taught."

Marianne Williamson

Palaimintos dienos

2010-02-22T09:29:00.003+02:00

Prisimenu Tichviną.

Tikriausiai, tai laimingiausios mano dienos.

Dabar ilgiuosi tos būsenos.

Mano animus buvo visada su manimi.

Aš buvau pasotinta, pamaloninta, išklausyta.

Dieve, kaip kartais gera prisiminti tavo dovanas.

Taip, mielas šventasis Pauliau, kantrybės.

Kodėl, kodėl esu tokia nekantri?

Galvoju apie Jurgą

2010-02-17T23:43:00.002+02:00

Šiandien jau treti metai, kai jos nebėra.

Kaip tik knygų mugė prasideda...

Rodė LTV antras kanalas filmuką 2002 m. Tokia jauna dar ten, graži, nešlubuojanti.

Kažkodėl ir Frassatis vis į galvą lenda. Šiandien tas spektaklis vėl prisiminė.

"Verso l'alto". Taip, ko gero tos aukštumos galimos tik būnant jaunam.

Kažkur paskui tas entuziazmas išgaruoja ir norisi ramybės. Meditacijos.

Gabių vis dėlto žmonių būta. Ir yra :)))

Tai džiugina. Siunčiu visiems po angeliuką. Tegul pakutena padus :)))

Keistas norvegiškas rudasis sūris

2010-01-11T18:53:00.001+02:00

Kas nori? Žinau, kur yra :))))

Lars von Trier. Antichrist.

2010-01-10T23:42:00.000+02:00

Beware of the 3 beggars (a deer/grief, a fox/pain and a crow/despair)........

Missing Oslo

2010-01-10T11:36:00.001+02:00

At "Deli de Luca" last day of my trip.

I love the city.

And I loved my holidays.

Tysen tak.

Happy peppy year!

2010-01-02T21:55:00.002+02:00

Pippi or peppy?

Viskas susimaišė galvoje ir ant liežuvio -- visos kalbos ir visi personažai.

Laikas namo. :((((

Norway, first days out

2009-12-27T12:23:00.003+02:00

Šventosios šeimynos mišios lenkų bendruomenei.

Panspermia

2009-12-12T23:17:00.002+02:00

Гипотеза панспермии. Согласно этой гипотезе, предложенной в 1865г. немецким ученым Г. Рихтером и окончательно сформулированной шведским ученым Аррёниусом в 1895 г., жизнь могла быть занесена на Землю из космоса микроорганизмами, в частности - зародышами растений.
“Жизнь - это космический альтруизм, - она существует лишь как постоянное перемещение от жизненного Я к Другому” Х. Ортега-и-Гассет Наиболее вероятно попадание живых организмов внеземного происхождения с мётеоритами и космической пылью. Это предположение основывается на данных о высокой устойчивости некоторых организмов и их спор к радиации, глубокому вакууму, низким температурам и другим воздействиям. Но до сих пор нет достоверных фактов, подтверждающих внеземное происхождение микроорганизмов, найденных в метеоритах. Известный английский биолог Ф.Крик и профессор из Калифорнии Л.Оргелл обратили внимание на то, что если жизнь зародилась на Земле, то в биохимических процессах, протекающих в организмах, должны участвовать , скорее всего, те химические элементы, которые на Земле встречаются часто. Между тем известно, что для процессов обмена веществ живыми существами необходим молибден, которого на нашей планете мало, встречается он редко. Второй факт. Если жизнь земного происхождения, то наверно, на нашей планете существовало много очагов изначальной жизни. Но тогда у живых существ, не связанных друг с другом одним происхождением, должны быть разные способы передачи наследственных признаков. Между тем у всех живых организмов он один и тот же. Можно предположить, что жизнь развивалась на Земле из одной колонии микроорганизмов, попавшей к нам с планеты, богатой молибденом. Попавшей случайно, или ... заброшенной к нам на Землю?

http://www.yantarid.ru/panspermia.htm

Алиса Фрейндлих отмечает юбилей

2009-12-09T10:07:00.003+02:00

Сегодня свой юбилей отмечает замечательная актриса театра и кино, народная артистка Советского Союза Алиса Фрейндлих. О юбиляре - обозреватель радио "Вести ФМ" Григорий Заславский.
На недавних гастролях Большого драматического театра в Москве, гастролях, которые были приурочены к 90-летию театра, на пресс-конференции произошел забавный диалог между нынешним художественным руководителем театра Темуром Чхеидзе и народной артисткой СССР Алисой Фрейндлих:
Чхеидзе: Бывает актриса красавица, а выйдет на сцену - и ничего, а вот Алиса Бруновна вроде бы невысокого роста, а обладает тем, что можно назвать дистанционным обаянием.Фрейндлих: Теперь не спрашивайте, что думает обо мне главный режиссер театра. Я знаю, но не скажу.
Фрейндлих невозможно не любить: масштаб, сила, размах, если можно даже так о нем сказать, именно размах ее обаяния - огромен. Недавно в Петербурге вышла премьера с ее участием - фактически бенефис, Фрейндлих играет спектакль со своей дочерью, Варварой Владимировой, их двое и вокруг - кордебалет. Конечно, это не то, что она когда-то играла у Владимирова, совсем не похоже на Товстоногова, но Фрейндлих играет с тою же отдачей, что и у них, у великих своих режиссеров. Новый спектакль играют в огромном зале бывшего Дворца пионеров. Билеты спрашивают за полкилометра. Любовь к Фрейндлих - в крови петербуржцев, да и всех, кто живет на пространствах бывшего СССР.
Фрейндлих вроде бы из тех актрис, которые из спектакля в спектакль, из фильма в фильм переносят свою, совершенно уникальную, неповторимую натуру - интонации, улыбку, вернее, фирменной у Фрейндлих, наверное, надо назвать не улыбку, а полуулыбку, улыбку на полпути, как бы сомневающуюся - улыбаться ли дальше или лучше вернуться к серьезному выражению лица, улыбка, чуть-чуть стесняющаяся сама себя.
Так не странно, что о каждой роли Фрейндлих выходили статьи на целую галетную полосу, на 20 журнальных страниц. Было о чем писать, не имея ни возможности, ни даже искушения добавить пару-тройку деталей - развелась она уже с Владимировым ли нет, и за кого там вышла замуж ее дочь. Вот как говорит о ней народный артист СССР скрипач Владимир Спиваков, - "Великая актриса выходит на сцену, Алиса Бруновна, вы сразу чувствуете, во-первых, атмосферу, во-вторых, вы чувствуете личность, биографию, вы чувствуете судьбу. Это слияние слова, образа и потрясающей внутренней энергии".
Сама дочь очень крупного актера Бруно Фрейндлиха, то есть - из актерской семьи, в советском кино она как бы отстаивала права интеллигенции, даже когда играла совсем другие роли. К слову, ролей в кино она сыграла не так уж много. Правда, немного, зато какие: "Служебный роман", "Три мушкетера", "Соломенная шляпка". И вот недавно - маму Бродского в фильме "Полторы комнаты".
Не так давно, приехав со своим родным Большим драматическим театром на гастроли в Москву, народная артистка СССР Алиса Фрейндлих так прокомментировала любопытство по поводу здоровья актрисы: "Были проблемы с глазами, были проблемы с позвоночником, были проблемы со связками. Мясорубка - и та выходит из строя. Пока еще хожу. Как пошутила одна актриса, пока ходят ноги и со мной моя косметичка, я еще могу работать.
В новом спектакле - "Уроки танго и любви", который в январе приедет и в Москву, Фрейндлих не раз срывает аплодисменты именно вот этим умением и способностью твердо стоять на ногах. Она и танцует легко, и вообще двигается великолепно. Ну и курит, конечно, без этого никуда. Кажется, возможность покурить один раз в полчаса она вписывает в условия контракта. Так ей привычнее. Хотя мы любим ее не только за это.

http://www.vesti.ru/doc.html?id=329970&cid=7

Reikėtų įsigyti šunį

2009-12-05T00:44:00.003+02:00

Aš kadais šventai tikėjau meilę...

Aš buvau tikėjimo kvailys...

P.S. tu vistiek neskaitai mano rašliavų :)))

Breaking (up) news

2009-11-21T12:42:00.003+02:00

1. THERE’S NO GETTING AROUND FEELING THE PAIN. I thought I’d get the bad news out of the way first. Here it goes. Sorry to have to break it to you, but you’re not going to escape feeling PAIN. Yeah, yeah, that sucks exponentially.
I know if I thought athlete’s foot fungal powder would take away the pain, I’d snort a whole case of it. But it won’t. And no amount of wine, scotch, ripple, Nyquil, Old Spice cologne, prescription pills that belong to your dog, illicit drugs, or liquid detergent will make that pain go away.
It may the delay the pain for a bit while you’re passed out, but at some point, you’re going to HAVE to come to and chances are, you’re going to:
1. Feel a hell of a lot worse physically; and
2. You’re still going to have to feel the pain.
It’s like hitting a pause button, then pressing 'play' and 'hangover' at the same time. What good will that really do you?
What will do you good is to do what you’re trying not to do. Cry yourself a river. I don’t care if it’s the Mississippi flowing down your hall; no one’s ever died from crying. And the truth is, admit it (if you let yourself), about halfway through a really good sob fest, you actually feel yourself feeling some RELIEF.
Let it all out, babe. Know that the first week is just ICEPACK week. That means your face will be so red and swollen from crying so much that you’ll need an ice pack. The plus side is that good cries release this sadness out of you and when you’re done, you feel so tired that you can finally rest. So a good cry is actually really helpful.
2. PAIN IS FINITE. OK. Now the good news. This pain and heartache you are feeling has a beginning, a middle and an END!!!! That means at some point, the heart in a blender feeling will go away.
Let me share one of the best pieces of advice I once got about this exact issue. I was going through a break-up from “The ONE” (one of many is more like it, but I digress). I went to go see a very wise friend of mine who has been (miraculously) married happily for years, so by default, one of my relationship gurus.
I wailed for a while about how I would never recover, I was destined to die alone and how my womb would be barren forever. I tearfully explained to her that I had lost my only chance at happiness, to which she coolly replied, “Was he your soul mate?”
Huh? Well, I thought long and hard about it. He was an amazing boyfriend but did I really believe that he was the end all be all for me? Probably not.
“Good,” she said, “Then it will only take you three months to get over him. If he was your soul mate…it would take six.”
She made a really important point. There WOULD be a finish line that I would cross and when I did, my pain would be on one side and I would be on the other. That gave me immense comfort to know that this pain was going away.
3. DON’T GO IT ALONE. That brings me to my next point. A friend helped me see this very important bit of information. And that’s just what YOU need. Friends. One really good one, a few good ones, lots of them, family members, whatever, but you need a support system. You really shouldn’t go through this alone.
I remember when my friend Julie went through a really horrendous break-up. She came straight over to my house and basically didn’t leave my couch for a week. Did I mind? No way. She’s my friend. So when the world swallowed me up then spit me out, I went to Julie’s house and camped out on her couch.
That’s what friends do. They hold you, they let you cry and smell if you haven’t taken a shower in four days, they poke pins in your ex’s voodoo doll and they make little “there, there” cooing noises while you rock spastically. Bottom line, friends help you get through the bad times, and this is one of them. Take advantage of that and let people help you.
4. WRITE THE LETTER. Even after the break-up, there’s always a feeling of wanting to say one last thing. Or a feeling that comes up that you wish you had the chance to express. Or that perfect comeback you had wished you had said while the two of you were fighting.
Well, my darling, here’s your chance. You get to write him (or her) a letter. And you can write any and every little thing you’ve wanted to say. If you want to tell him how much you miss him, write it. If you want to tell him he’s a lying ungrateful, two-timing skank of a lover, write it. If you want to tell him he’s a lousy lay and you faked it every time, write it. If you want to tell him, despite all that, you wish he were spooning you right now, write it.
The catch is, you ain’t sending it! That letter is for you only, to get all that mental and emotional vomit out. And then you can rip it up, clog the toilets with it, burn it, but DON’T SEND IT. It’s for your healing only. So say what you gotta say.
5. STAY AWAY FROM HIM. This one’s hard. But you’re not going to move on if you’re still in it. In other words, you cannot accept the fact that a relationship has gone its course and heal if you keep going back to the source of pain.
Plus you run the risk of getting your hopes up each time and that only makes it worse when YET AGAIN, you come to the realization that life will not be walking hand in hand with this particular guy.
And yeah, WE all, in a perfect world (where Mozart and flowers come flying out of our butts) would like to stay friends with our exes. And maybe, one day, you will. JUST NOT NOW, or tomorrow, or even next month. Rule of thumb? A serious relationship needs about a 6 months healing time, give or take. That means no calling, no one last night of loving, and no drinking and emailing. Don’t derail yourself. It’s like you’re this pretty, little, delicate, wounded paper clip and your ex is this ginormous, overwhelming, all-encompassing magnet. Just keep your distance so you can stand on you own two little paper clippy feet again.
6. WHATEVER YOU DON’T WANT TO DO, YOU BETTER DO. Alright. A few days go by and you’re ready for another day of a “The Facts of Life” marathon and any Lifetime movie. So what do you do? You get that pretty little butt of yours out of bed, that’s what! Whatever you want to do right now is probably the worst action. So take opposite action. You need to force, and I mean FORCE yourself to get outside and take a walk. You need to take a shower and put on something that makes you feel pretty. You need to meet a friend for lunch. You need to take on an extra shift at work or an extra project. You need to go to the gym or a yoga class or ride a bike. You NEED to get active.
You get that blood flowing and physically, you WILL feel better. You know what they say about hospitals, “The longer you stay, the LONGER you stay;” meaning the longer you are in a place where there is illness, the greater chance you have of getting sicker.
It’s the same principle here. The longer you stay mopey, alone and depressed, the more likely you are to get even more mopey, alone and depressed.
7. MOVE FORWARD TO MOVE ON. After some time has gone by, remember this one thing. The sweetest revenge is being happy. Once you start getting out of the house and seeing friends again, you make a little deal with yourself: NO ONE is in charge of your happiness but you. So take the reins.
Make a list of those things you put off while you were in the relationship that you didn’t do, your friends and family you haven’t seen and start investing in them. Re-examine your goals in life (yeah, we know, find “the one”…besides that). If you’ve always wanted to go on a hiking trip, but he didn’t, now’s the time to go. Or you can start small. Take an evening class in something that has always interested you.
Treat yourself like you are your own girlfriend and court yourself. Treat yourself to something you wouldn't ordinarily do, whether it is a facial, a salsa class or a language course.
Soon, you’ll find the time between the thoughts of him gets longer and longer. You’ll be waking up and the first thought isn’t him, but something about YOU. You’ll start to look at other guys and think, “Hmm, interesting.” You’ll begin to date. You’ll smile.
You will have moments of contentment and hope for your future will be restored.
I promise.
Tomorrow is going to be a little bit easier.

George Gordon Byron -- When we Two parted

2009-11-18T10:43:00.001+02:00

Lord Byron. 1788–1824

597.

WHEN we two parted

In silence and tears,

Half broken-hearted

To sever for years,

Pale grew thy cheek and cold,
5
Colder thy kiss;

Truly that hour foretold

Sorrow to this.

The dew of the morning

Sunk chill on my brow—
10
It felt like the warning

Of what I feel now.

Thy vows are all broken,

And light is thy fame:

I hear thy name spoken,
15
And share in its shame.

They name thee before me,

A knell to mine ear;

A shudder comes o'er me—

Why wert thou so dear?
20
They know not I knew thee,

Who knew thee too well:

Long, long shall I rue thee,

Too deeply to tell.

In secret we met—
25
In silence I grieve,

That thy heart could forget,

Thy spirit deceive.

If I should meet thee

After long years,
30
How should I greet thee?

With silence and tears.

Prarasti

2009-11-18T09:54:00.004+02:00

Prarasti. Atsisakyti. Atsisveikinti.
Neberasti pašto dėžutėje...

Hallelujah

2009-11-08T22:43:00.006+02:00

"Hallelujah"
Now I've heard there was a secret chord
That David played, and it pleased the Lord
But you don't really care for music, do you?

It goes like this
The fourth, the fifth
The minor fall, the major lift
The baffled king composing Hallelujah
Hallelujah Hallelujah Hallelujah Hallelujah

Your faith was strong but you needed proof
You saw her bathing on the roof
Her beauty and the moonlight overthrew you

She tied you
To a kitchen chair
She broke your throne, and she cut your hair
And from your lips she drew the Hallelujah

Baby I have been here before
I know this room, I've walked this floor
I used to live alone before I knew you.

I've seen your flag on the marble arch
Love is not a victory march
It's a cold and it's a broken Hallelujah
Hallelujah, Hallelujah Hallelujah, Hallelujah

There was a time you let me know
What's really going on below
But now you never show it to me, do you?
And remember when I moved in you
The holy dove was moving too
And every breath we drew was Hallelujah

Hallelujah, Hallelujah Hallelujah, Hallelujah
You say I took the name in vain
I don't even know the name
But if I did, well really, what's it to you?
There's a blaze of lightIn every word
It doesn't matter which you heard
The holy or the broken Hallelujah
Hallelujah, Hallelujah Hallelujah, Hallelujah

I did my best, it wasn't much
I couldn't feel, so I tried to touch
I've told the truth, I didn't come to fool you
And even thoughIt all went wrong
I'll stand before the Lord of Song
With nothing on my tongue but Hallelujah

Hallelujah, Hallelujah Hallelujah, HallelujahHallelujah, Hallelujah Hallelujah, Hallelujah Hallelujah, Hallelujah Hallelujah, Hallelujah Hallelujah, Hallelujah Hallelujah, Hallelujah Hallelujah

Trūksta jėgų?

2009-11-05T17:35:00.000+02:00

Menas išgelbės pasaulį.

In Memoriam Jurgai

2009-11-02T15:57:00.007+02:00

Jau lapkritis, "toksai nepramušamai pilkas", anot poeto.
Bet šiandien viskas kiek kitaip. Lapkričio 2-oji.

"Saulės tiek nedaug, ir ji tokia gera... " (N.Mikelionytė)

Gera vaikščioti senamiesčiu ir nespręsti bent trumpam buitinių problemų, ką jau kalbėti apie egzistencines.

Carpe diem.

When the music's over, turn off the lights...

2009-10-16T13:09:00.002+03:00

Vaizdelis iš pavasario. Vingis. Viskas atrodo gyva ir viltinga.
Kur visa tai?

http://www.youtube.com/watch?v=BGtwpIVp4sw

"Before I sink into the big sleep
I want to hear, I want to hear
The scream of the butterfly

Come back, baby
Back into my arms

We're gettin' tired of hangin' around
Waitin' around, with our heads to the ground
I hear a very gentle sound

Very near, yet very far
Very soft, yeah, very clear............."

Pirmoji šalna

2009-09-30T09:18:00.002+03:00

Žinojau, kad ji, ta šalna, ateis. Buvau užmetusi dienoraštį, kamavo keisti sapnai.

Dabar bandysiu gyventi santarvėje su ta šalna.

Ir palikti vasarą ramybėje. Tegul sau ilsisi prisiminimuose.

Jau nebelaukiu

2009-09-30T00:30:00.003+03:00

Belieka vaikščioti tiltais. Laukti nebeverta. Jei kada ir buvo liūdniau, tai seniai. Visi, kas šiandien liūdite, aš su jumis. Cheers.

Liūdna

2009-09-20T00:01:00.002+03:00

Kada nors ir aš būsiu tik nuotrauka albume.

Школа злословия

2009-09-18T22:57:00.003+03:00

21 сентября, 23:50, Выпуск первый (сто восемьдесят первый). В первом выпуске программы в новом сезоне ведущие и гость меняются местами! Профессор, психолог, писатель Юлия Гиппенрейтер проведет сеанс психоанализа для Татьяны Толстой и Авдотьи Смирновой. В области правил человеческого общения техника активного или сочувственного слушания собеседника получила признание во всем мире. Участники дискуссии попытаются применить этот метод для решения собственных психологических проблем. Юлия Гиппенрейтер — автор бестселлеров, книг по воспитанию детей и подростков. Она расскажет, с какими педагогическими трудностями в нашей стране сталкиваются психологи, родители и дети.

Авдотья Смирнова. Сценарист, журналист, телеведущая. Работала в газете «Коммерсантъ», журнале «Афиша». Автор сценариев к фильмам «Мания Жизели», «Баттерфляй», «Последний герой», «8 с половиной долларов», «Дневник его жены», «Прогулка». За сценарий к фильму «Дневник его жены» получила Второй приз на конкурсе The Hartley-Merill International Screenwriting Competition (США). Лауреат премии «ТЭФИ-2003».С 2002 года — ведущая телевизионного ток-шоу «Школа злословия». В соавторстве с Татьяной Толстой написала книгу «Кухня „Школы злословия“».

Татьяна Толстая. Писатель, публицист, телеведущая. Окончила отделение классической филологии Ленинградского университета. Публикуется с 1983 г. Автор романа «Кысь», сборников рассказов «На золотом крыльце сидели…», «Круг», «Милая Шура», «Река Оккервиль», «День», «Ночь», «Двое», «Изюм» и других. Лауреат премии «Триумф» (2001). Лауреат премии «ТЭФИ-2003». С 2002 года — ведущая телевизионного ток-шоу «Школа злословия». В соавторстве с Авдотьей Смирновой написала книгу «Кухня „Школы злословия“».

http://www.ntv.ru/peredacha/shkola/

Laukiu

2009-09-16T23:52:00.004+03:00

Облетают последние маки,

Журавли улетают, трубя.

И природа в болезненном мраке

Не похожа сама на себя.

По пустынной и голой аллее

Шевеля облетевшей листвой,

Отчего ты, себя не жалея,

С непокрытой бредешь головой?

Жизнь растений теперь затаилась

В этих странных обломках ветвей.

Ну а что же с тобой приключилось,

Что с душой приключилось твоей?

Как посмел ты красавицу эту,

Драгоценную душу твою

Отпустить, отпустить, чтоб скиталась по свету,

Чтоб погибла в далеком краю?

Пусть непрочны домашние стены,

Пусть дорога уходит во тьму.

Нет на свете печальней измены,

Чем измена себе самому.

текст Н.Заболоцкого

Šušara*

2009-09-14T13:32:00.003+03:00

*Шушара -
болтун
осведомитель
глазок в двеpи камеpы
воpующий у сокамеpников

"Михаил Шушарин, который недавно заявил, что является отцом ребенка Ксении Собчак, опять сделал не менее скандальное заявление. Михаил говорит, что Собчак застала его с певицей Верой Брежневой, с которой он был давно знаком и состоял в интимных отношениях«Когда Ксения меня застала с Верой Брежневой, между ними произошла драка, в которой Ксения Собчак вырвала Вере Брежневой клок волос. После этого Ксения заявила, что уходит от меня навсегда. С Верой Брежневой я был знаком еще до встречи с Ксенией Собчак, познакомились мы на Всероссийском съезде Союза писателей, и поскольку я писатель, то Вера Брежнева заинтересовалась моими произведениями», - говорит Михаил.

В данный момент Шушарин находится в Екатеринбурге и совершает паломничество в надежде вымолить прощение у Ксении Собчак: «Я на всю страну заявляю, что я прошу Ксению Собчак ко мне вернуться и простить меня».
Ради прощения Собчак Шушарин готов пойти на противозаконные действия. «Я сожгу дачу Максима Галкина, потому что Ксения рассказывала мне, что Максим Галкин пригласил ее к себе на дачу и приставал к ней. Также я набью лицо Тимати и прежним ухажерам Ксении Собчак. В данный момент я иду пешком в Сергиев Посад в Подмосковье и параллельно останавливаюсь в местных монастырях и молюсь во искупление того, что я изменил Ксении». "
http://afisha.mail.ru/article.html?id=24148

Каждый день все кажется мне: суббота!

2009-09-12T20:04:00.004+03:00

Каждый день все кажется мне: суббота!

Зазвонят колокола, ты войдешь.

Богородица из золотого киота

Улыбнется, как ты хорош.

Что ни ночь, то чудится мне: под камнем

Я, и камень сей на сердце - как длань.

И не встану я, пока не скажешь, пока мне

Не прикажешь: Девица, встань!

1916

Vis dar galite

2009-09-01T09:23:00.001+03:00

He talks in maths//He buzzes like a fridge//He's like a detuned radio//Karma police, arrest this girl//Her Hitler hairdo is//Making me feel ill//And we have crashed her party//This is what you get//This is what you get//This is what you get when you mess with us//Karma Police//I've given all I can//It's not enough//I've given all I can//But we're still on the payroll//This is what you get//This is what you get//This is what you get when you mess with us//And for a minute there, I lost myself, I lost myself//And for a minute there, I lost myself, I lost myself//For for a minute there, I lost myself, I lost myself//For for a minute there, I lost myself, I lost myself//Phew, for a minute there, I lost myself, I lost myself

Neliūdėk, tai tik dar viena vasara baigėsi....

2009-08-31T14:34:00.003+03:00

So long, farewell, auf Wiedersehen....

2009-08-27T11:46:00.012+03:00

[Children:]

There's a sad sort of clanging from the clock in the hall

And the bells in the steeple too

And up in the nursery an absurd little birdIs popping out to say "cuckoo"

[Marta, Gretl, Brigitta:]

Cuckoo, cuckoo

[Children: Marta, Gretl, Brigitta: ]

Regretfully they tell us Cuckoo, cuckoo

But firmly they compel us Cuckoo, cuckoo

To say goodbye . . .

[Marta, Gretl, Brigitta:]

Cuckoo!

[Children:]

. . . to you

[Children:]

So long, farewell, auf Wiedersehen, good night

[Marta:]

I hate to go and leave this pretty sight

[Children:]

So long, farewell, auf Wiedersehen, adieu

[Friedrich:]Adieu, adieu, to yieu and yieu and yieu

[Children:]

So long, farewell, au revoir, auf wiedersehen

[Liesl:]I'd like to stay and taste my first champagne

[Children:]

So long, farewell, auf Wiedersehen, goodbye

[Kurt:]

I leave and heave a sigh and say goodbye -- Goodbye!

[Brigitta:]I'm glad to go, I cannot tell a lie

[Louisa:]

I flit, I float, I fleetly flee, I fly

[Gretl:]

The sun has gone to bed and so must I

[Children:]

So long, farewell, auf Wiedersehen, goodbye

Goodbye, goodbye, goodbye

[Guests:]

Goodbye!

(The Sound of Music)

Skiriu Teofiliui, nors jis to ir nežino.

Su jūra atsisveikinta

2009-08-25T23:41:00.001+03:00

Iki kitos vasaros...

Laimingiausia

2009-08-21T18:58:00.001+03:00

Ko gero, laimingiausia šios vasaros diena.

Liūdniausia ir laimingiausia.

Keithui Haringui

Ozas: shopping fiesta

2009-08-20T22:47:00.004+03:00

"69 danguje": "vasara atėjo, ir prasidėjo...."

Vasara praėjo, ir vėl prasidėjo :)))

Linkėjimai nuo geležinio kablio

2009-08-20T14:58:00.001+03:00

Vasara baigiasi, boheminis gyvenimas irgi. Back to routines and daily chores....

Giedriaus Kazimierėno laiškai istorijai

2009-08-19T23:24:00.003+03:00

Dar vienas indėlis į Lietuvos tūkstantmetį, greta Saukos ikonostaso.

Gyvenk šią dieną

2009-08-19T09:10:00.003+03:00

Vartau pokario nuotraukas. Iki ašarų graudina tos šukuosenos. Tos pozos. Ir tos šypsenos. Ten mano giminės istorija. Manęs ten dar nėra. Nėra mano svajonių. Nėra klaidų. Nėra iliuzijų. Bet yra pažadas, kad aš ateisiu į tą pasaulį. O dabar jau daugumos jų nebėra... Carpe Diem.

http://www.youtube.com/watch?v=Ppqb0t_B0KY&feature=related

Skiriu Natašai Nesterenko, Vadimui Fomenkai, Lilei Vinnikovai ir Viktorui Ivanovičiui Zykovui. Ir daugeliui kitų, kurie išėjo.

Japoniški žaidimai ŠMC

2009-08-16T19:44:00.004+03:00

Berlin Jewish Museum

2009-08-14T21:17:00.006+03:00

http://www.daniel-libeskind.com/

Daniel Libeskind is a renowned international figure in architectural practice and urban design. He is well-known for introducing a new critical discourse into architecture and for his multidisciplinary approach. His practice includes major cultural andpublic institutions, commercial projects such as shopping centers and department stores, large-scale master planning projects, stage design, installations and exhibitions.Born in postwar Poland in 1946, Daniel Libeskind became an American citizen in 1965. He studied music in Israel (on the America-Israel Cultural Foundation Scholarship) and performed in New York City as a virtuoso. He left music tostudy architecture receiving his professional architectural degree at the Cooper Union for the Advancement of Science and Art in 1970 in New York City and a postgraduate degree in History and Theory of Architecture at the School of Comparative Studies at Essex University in 1972.

His practice in architecture began with the building of the Jewish Museum Berlin, a competition he won in 1989. The museum opened to great critical acclaim in September 2001. His museum for the city of Osnabrück, Germany, the Felix Nussbaum Museum, opened in July 1998. And in July 2002, the Imperial War Museum North in Manchester was opened to the public. In February 2003, he won the competition and commission for the most well-known building project worldwide: the World Trade Center Ground Zero Site. InJuly 2004 the foundation was laid for this modified project. The Graduate Student Centre at the London Metropolitan University and the Danish Jewish Museum in Copenhagen opened in 2004. The opening of the Maurice Wohl Center at the Bar-Ilan University in Tel Aviv followed in October 2005. In October 2006, the Extension to the Denver Art Museum added another example to his spectacular museum buildings. For the Jewish Museum Berlin he designed the Glass Courtyard, which opened in autumn 2007.

Babelsberg, Potsdam, Film museum

2009-08-14T18:49:00.003+03:00

In 1911, the company Bioscop built its first – glass – film studio in Babelsberg. The first filming began as early as February 1912 for The Dance of the Dead by Danish director Urban Gad. After the World War I, the Deutsche Bioscop Gesellschaft merged with the German branch of the French film concern Eclair Decla in Babelsberg into „Decla Bioscop“. In 1921, Decla Bioscop passed into Universum Film AG (UFA) which had been founded in 1917. This company built the large studio (which is now known as the "Marlene Dietrich Halle") in 1926 for the major film production of Metropolis by Fritz Lang. The first German sound stage in Babelsberg, the Tonkreuz, was built during 1929. Melodie des Herzens with Willy Fritsch was the first German full-sound film.
This was followed in 1930 by the premiere of The Blue Angel by Josef von Sternberg with Marlene Dietrich and Emil Jannings in the main roles. From 1933 to 1945, around 1,000 feature films were made in the studios and on the studio lot. Babelsberg's first motion picture after the end of the World War II was Wolfgang Staudte's Die Mörder sind unter uns (The Murderers Are Among Us) with Hildegard Knef and Ernst Wilhelm Borchert, which started filming on May 4, 1946.
About two weeks later, on May 17, 1946, the DEFA - Deutsche Film AG - was established. It produced over 800 feature films, including 150 children's films. In addition, over 600 films were produced for television from 1959 to 1990. The DEFA period was honored by the Museum of Modern Art (MOMA) in New York in 2005.
After the fall of the Berlin Wall, the Treuhand took over the responsibility for the privatisation of the former DEFA. In August 1992, the Treuhandanstalt sold the former DEFA film studios in Babelsberg to the French Compagnie Générale des Eaux concern (later absorbed into Vivendi Universal). Over the following 12 years the company invested around €500 million updating the studio's infrastructure.
In July 2004, Vivendi sold Studio Babelsberg to the investment company FBB (Filmbetriebe Berlin Brandenburg GmbH), which has Carl Woebcken and Christoph Fisser as shareholders. In Spring of 2005, the restructured studio presented an initial public offering and began trading on the free market.
2007 was the most profitable year since the Studio's privatization in 1992 - 12 feature films are shot at Studio Babelsberg, among them Valkyrie with Tom Cruise, The International with Clive Owen, and The Reader with Kate Winslet.
In 2008 Studio Babelsberg and Hollywood producer Joel Silver formed a strategic alliance to produce feature films from the Dark Castle production slate at the world’s oldest film studio.
Current co-productions of Studio Babelsberg are Quentin Tarantino's Inglourious Basterds and Roman Polanski's The Ghost.

Mažmožių dievas

2009-08-11T11:51:00.002+03:00

Ryto kava. Vakarietiško gyvenimo malonumas. Atostogos, knyga, kava, kinas, pasivaikščiojimai. Mažmožių dievas. Kartais būna tiesiog ramu ir gera, kad yra tokie maži dalykai, kurie guodžia kaip atsvara "dideliems".

Granatmedis,kuris pildo norus

2009-08-09T01:45:00.001+03:00

Jis yra Berlyne, žydų muziejuje. Užrašai norą, pakabini ant šakelės ir lauki išsipildymo.

Komunikacija

2009-08-02T12:53:00.002+03:00

(Courtesy to Paulina Pukytė).

Kiekvienas siunčia signalus tais būdais, kuriais gali. O kažkas tuos signalus priima tais būdais, kuriais gali. Štai ir visa komunikacija.

Rugpjūčio pirmoji

2009-08-01T21:01:00.004+03:00

"Sostinės galerijoje "Vartai" pristatoma britų menininko Rogerio Palmerio bei Vilniuje ir Londone gyvenančios ir kuriančios lietuvės Paulinos Eglės Pukytės darbų paroda „Dislocated/Dislokuoti".
„Vartuose" pristatomas fotografijos menininkas R.Palmeris, pasitelkdamas fotografijos, piešinių ir videomeno medijas, ieško sąlyčio taškų tarp tolimų pasaulio kraštų. Eksponuojamos fotografijos iš skirtingų šalių: Kolumbijos, Kubos, Egipto, Jamaikos, Malaizijos, Namibijos, Panamos, Pietų Korėjos ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Kiekviena fotografijose vaizduojama vieta yra paženklinta politinių ir istorinių įvykių, kuriuos autorius perteikia per asmeninės patirties prizmę.
Ne tik vaizduojamojo meno darbais, bet ir publicistikos tekstais garsėjanti Paulina Eglė Pukytė šįkart pasakoja „tikras istorijas" per videomeną, fotografiją ir tekstą. Menininkė vaizduoja kasdienio gyvenimo situacijas, kurias tarsi užkoduoja mitiniais ir pasakiškais pavadinimais.
Vos nufilmuotos ar nufotografuotos gyvenimo „paraščių" situacijos tampa svarbios ir išskirtinės. Būtent per kasdienybę kūrėja atskleidžia universalius dalykus: žmogiškumą, nesėkmes, atmintį ir užmarštį, daugiakultūriškumą, istoriją ir besikeičiančią geopolitinę situaciją Europoje.
Atkreipdama dėmesį į kasdienybės absurdą, P.E.Pukytė į savo vojeristinį žaidimą įtraukia žiūrovą, priversdama jį pasijusti kiek nejaukiai. Abiejų menininkų paroda „Vartuose" veiks iki rugpjūčio 7 dienos.
(http://pramogos.atn.lt/straipsnis/29043/vartuose---britu-menininko-fotografijos-ir-pepukytes-istorijos)

O greta karščiu alsuoja Moniuškos skveras, ir aš prisimenu pernykštę vasarą.

Liepos pabaiga. Rugpjūtis

2009-08-01T12:14:00.003+03:00

Koks miestas šią vasarą nuobodus, ypač po tūkstantmečio bumo. Valdovų rūmai stovi, bet negi ten eisi. Kaip sako viena Bernardinų parapijietė – laukiame naujo projekto. Veikiausiai tai bus Perkūno sudaužytos Jūratės pilies atstatymas Baltijos jūroje. Ji visa spindės gintaru, vieną sparną dar bus galima padaryti Eglės žalčių karalienės ir Žilvino šeimai. Juolab esama svarių duomenų apie tą pilį, paties Maironio liudijimas: Rūmuos gintaro geltono... Visai užtenka, kad imtumės atstatymo darbų. Povandeninis turizmas, piratų lobiai, nuskendę laivai, garsusis Gintaro kambarys. Dideli pinigai. Pamąstykime.

Giedrė Kazlauskaitė (Š.A.)

Twilight

2009-07-27T11:47:00.002+03:00

It is the hour when from the boughs// The nightingale's high note is heard; It is the hour when lovers' vows // Seem sweet in every whispered word; And gentle winds, and waters near, // Make music to the lonely ear. Each flower the dews have lightly wet, // And in the sky the stars are met, //And on the wave is deeper blue, // And on the leaf a browner hue, // And in the heaven that clear obscure, //So softly dark, and darkly pure. Which follows the decline of day, // As twilight melts beneath the moon away.
Lord Byron

Savaitgalio idilija

2009-07-25T21:00:00.006+03:00

U2 in Berlin: seen it, heard it, felt it....

2009-07-20T04:13:00.002+03:00

See the stone set in your eyes
See the thorn twist in your side
I wait for you
Sleight of hand and twist of fate
On a bed of nails she makes me wait
And I wait without you
With or without you
With or without you
----------------

Apverstas Žemės rutulys

2009-07-14T09:21:00.002+03:00

Mano nedidelis pasaulis Žukausko gatvėje. Su nuostabiom Žmuidzinavičiaus pušimis, įspraustomis tarp namų ir automobilių ir apverstas Žemės rutulys, tarsi sakantis -- tai dar ne viskas. Dar ne to bus....

ASD (arba atvira ertmė širdyje)

2009-07-09T00:00:00.004+03:00

Kardiologai prieš keletą metų man aptiko skylę širdyje. Tokia būna tik kūdikiams, paskui ji užsitraukia. Kitiems taip ir lieka neužsitraukusi. Tai nėra mirtina. Kažkaip susiję su plaučiais. Aš nieko nejutau niekada. "Kardiolitoj" netyčia aptiko. Labai keista buvo. "Prieširdžių pertvaros defektas" (PPD), taip vadinasi ta velniena.

Bet dabar ypač jaučiu tą atvirą ertmę. Jaučiuosi pažeidžiama. Reikės į šv. Rapolą kreiptis. :))) Viskas lenda į tą širdį ir nori tą ertmę užkariauti. Aš neleidžiu, bet matyt, kai miegu, vis tiek braunasi visokios nelabos jėgos.

O gera yra tai, kad apskritai turiu širdį. Tai kardiologė patvirtino nedviprasmiškai.

Evangelija pagal Artemijų Troickį

2009-07-08T22:14:00.004+03:00

Troickis Litexpo elgėsi truputį manieringai, jo "paskaita" buvo visiškas briedas, bet naudinga buvo sužinoti apie jo manymu gerą naują rašytoją -- A. Iličevskį. Tai čia truputį apie jį:

"В то, что Иличевский станет лауреатом «Русского Букера», многие критики не верили, называя его роман «Матисс» слишком сложным для обычно чуждого симпатии к литературным экспериментам жюри премии, замечает обозреватель BBC. Впрочем, жюри премии этого года сложно упректуть в антипатиях к эксперименту и некоторой вычурности – вместе с Иличевским в шорт-лист премии вошли новые романы Игоря Сахновского и Людмилы Улицкой, которые тоже «литературой light» не назовешь.
Хотя «Матисс» Иличевского посвящен судьбе тех, кто родился в 1970-е, как признается сам писатель, многие его читатели гораздо моложе.
«Я думал, действительно, что с большим удовольствием прочитает это мое поколение, но сейчас я вижу, что поколение моих читателей существенно моложе, чем мой возраст. И меня это ужасно радует. Там есть люди 25-летние, 18-летние и 20-летние. Уж не знаю, что могут 20-летние люди в этом романе прочитать, но, тем не менее, прочитывают», – рассказал ВВС Иличевский.
Книга посвящена отнюдь не знаменитому художнику, а московским бомжам и физику-аутсайдеру, все герои оказались перемолоты неразберихой 90-х годов, но отказавшись от социализации, ощутили сладость внутренней свободы. Взрывная, лирическая проза Иличевского обрела многих поклонников в литературном сообществе, уточняет газета «Ведомости».
В число шести финалистов вошли Людмила Улицкая («Даниэль Штайн, переводчик»), Александр Иличевский («Матисс»), Игорь Сахновский («Человек, который знал все»), Андрей Дмитриев («Бухта Радости»), Юрий Малецкий («Конец иглы»), Алекс Тарн («Бог не играет в кости»). Три автора, Людмила Улицкая, Александр Илличевский и Игорь Сахновский, также прошли в финал премии «Большая книга».
Член жюри критик и эссеист Самуил Лурье прокомментировал газете «Коммерсант» выбор жюри так: «Явных, обидных несправедливостей членами жюри допущено не было. Как этот список отображает современную литературу, так решение жюри отражает состояние литературной совести».
Этот год стал рекордным для «Русского Букера» по числу номинантов. В конкурсе приняло участие 78 романов. 33 из них были отобраны для лонг-листа. Лауреат «Русского Букера» получил 20 тысяч долларов, участники шорт-листа – по две тысячи.
«Русский Букер» присуждается за лучший роман на русском языке, создан по модели знаменитой британской премии «Букер», однако с важным отличием: в России книги на премию не номинируются издателями."

http://www.nr2.ru/culture/153716.html

Иных уж нет; а те далече

2009-07-08T13:58:00.001+03:00

Из романа в стихах «Евгений Онегин» (1823—1831) А. С. Пушкина , (1799-1837) (гл. ,8, строфа 51).
Сади — это Саади, знаменитый персидский поэт, писатель и мыслитель (Муслихиддин Абу Мухаммед Абдаллах ибн Мушрифаддин, 1203 или 1210-1292).
Впервые это изречение Саади было использовано (в несколько, иной форме) А. С. Пушкиным в качестве эпиграфа к поэме «Бахчисарайский фонтан» (1824): «Многие также, как и я посещали сей фонтан; но иных уж нет, другие странствуют далече».
В пушкинские времена поэма Саади «Бустан», откуда взята эта строка, еще не была переведена ни на один из европейских языков. Пушкин взял это изречение Саади из известной тогда в России «восточной» поэмы «Лалла Рук» английского романтического поэта и прозаика Томаса Мура (1779—1852), который говорит там о фонтане, «на котором некая рука грубо начертала хорошо известные слова из Сади: «Многие, как я, созерцали этот фонтан, но они ушли, и глаза их закрыты навеки».
Шутливо: для выражения сожаления о прошедших годах, о друзьях, товарищах тех лет.

Vėjas

2009-07-07T00:07:00.006+03:00

Kai vėjas prapučia smegenis ir akyse atsispindi marios, supranti, kad gyvenimas yra nepaprasta dovana. Tiesa, ir vėl vos nenusisukau sprando, bet užtat dabar esu dar laimingesnė, nes žinau, ką galėjau prarasti...

Pagiriamasis žodis vienatvei

2009-06-27T13:55:00.003+03:00

Liūdnas vakaras, eini paupiu, dulksnoja, ir tu supranti, kad tave paleido čia tik tam, kad apsižiūrėtum, paragautum, kas skanu, kas nuodinga, pravirktum, po to nusijuoktum, apkabintum ką nors, trumpam patikėtum, kad ištirpai kažkieno rankose, ir tavęs neliko, likote tik jūs, paglostytum vaiką, paguostum suaugusį, pasakytum, kad myli, ir ... atgal. Namo.

Gera tai žinoti. Kad visa tai laikina.

Kad į tą pačią upę jau niekada...

Dar apie galeriją

2009-06-21T14:30:00.003+03:00

Beje, labai nepatiko, kad antraštėse prie paveikslų, yra autoriaus gyvenimo metai, bet ne visur yra kūrinio gimimo metai ir beveik niekur - kūrinio buvimo vieta. Kas čia per naujovė? Tai reiškia, kad jis paslaptingai laikomas kažkieno rūsyje?

Gerai, kad bent tą Samuolio obelį iš konspektų žinau :)))

Atidarėm galeriją

2009-06-20T20:57:00.001+03:00

Atidarymas buvo labai nykus. Negaliu patikėti, kad gyvenam 2009....

Pelevinas su Orwellu ilsisi....

Vyturys???

2009-06-19T10:33:00.004+03:00

Atrodo, liga ima trauktis, ir protas truputį skaidrėja. Pasiilgau gamtos. Pasiilgau ramybės ramybės ramybės.

Radau pagal Avestą, kad esmi vyturys :))

"Metų spalva - raudona
Šie metai - praregėjimo ir apgirtimo metai, daugiaveidžiai. Tai vieni iš nedaugelio metų, kai yra du totemai: vienas moterims - Vyturys, kitas vyrams - Lūšis. Tiesa, ir vyrams, ir moterims gali pasireikšti ir abu totemai iš karto.
Lūšies metai siejami su išbandymais, atsinaujinimu, netikėtais reiškiniais. Tai keistų įvykių ir absurdo metai. Gali būti, kad žmonės nesupras, ką daro, elgsis kvailai. Šiais metais reikalaujama laikytis disciplinos, nebūti žiauriems, tačiau tai sunkiai pavyksta. Tvyro chaosas.
Kai žmogus nepasiduoda chaosui, suveikia Vyturio totemas. Vyturys - nedidelis, pilkas, nematomas paukštelis, tačiau turintis ypatingą balsą. Jis sugeba suteikti gerų emocijų. Metai, kai veikia Vyturio totemas, palankūs meilei, santuokai.
Šiais metais gimęs žmogus, veikiamas Lūšies totemo, mėgsta linksmintis, svaigintis. Jis atrodo išsiblaškęs, apsiblausęs. Jo gyvenimas chaotiškas. Toks žmogus žavingas, tačiau supykęs gali būti grobuoniškas, atstumiantis. Veikiamas Vyturio totemo, žmogus yra dvasingas, atviras, nuoširdus, ramus, siekia aukštų tikslų.
Šiais metais gimę žmonės yra optimistai, visada turi jėgų. Šiais metais gimė daugybė išradėjų, poetų.
Lūšies antitotemas - erkė. Veikiamas šio antitotemo, žmogus yra godus, grobuoniškas. "

Bleikas Bleikas Bleikas

2009-06-18T19:33:00.002+03:00

Merry, merry sparrow!//Under leaves so green//A happy blossom//Sees you, //swift as arrow,//Seek your cradle narrow,//Near my bosom.//Pretty, pretty robin!//Under leaves so green//A happy blossom//Hears you sobbing, //sobbing,//Pretty, pretty robin...
By William Blake

Septintas numeris

2009-06-17T10:21:00.003+03:00

Kai susergi, pasaulis atrodo lyg pro rūką. Norisi aviečių uogienės, pasakėlės nakčiai ir svajonių išsipildymo.

Tegul viskas taip ir būna. Septintas numeris man neša laimę. Po langais jų nuolat kursuoja. Ko gero, esu laiminga, tik tarpais tai pamirštu.

In vino veritas

2009-06-14T11:25:00.003+03:00

"Žinoma, šiuo atveju alkoholizmas yra dievoieškos palydovas. Tie, kurie nesugeba prie Dievo artėti tradiciniais būdais ar bent jau netradicine meditacija, gali dievoieškos aktą atlikti nerdami į alkoholį ir į išnykimą. Būtent per alkoholizmą. Mano knygą iš tikrųjų galima skaityti su brendžio ar degtinės buteliu rankoje. Nieko čia keisto nėra, nes, sakykime, Rigvedos epochoje arijai aukodavo prisilupę somos, buvo geriama haoma. Šiaurės tautos ir lietuviai taip pat per savo apeigas išgerdavo neįprastą kiekį alaus. Kiekvienas apeigų dalyvis melsdamasis dievams turėdavo išgerti po 27 kaušelius alaus. O kaušelis – tai yra 0,3 litro. Ir dar man labai patiko vienas lietuvio pasakymas pastoriui 1670 metais. Kai pastorius papriekaištavo, kad „gal jūs, lietuviai, bandykite į bažnyčią ateiti blaivūs“, jam buvo atsakyta: „Pastoriau, tu nieko nesupranti. Mes esame šiek tiek drovūs ir negalime kalbėti su Dievu, kada esame blaivūs. Mes turime prisigerti ir tada jam viską pasakome, išsiverkiame ir po to einame gyventi vėl“.

http://www.balsas.lt/naujiena/268513/gintaras-beresnevicius-alkoholizmas-dievoieskos-palydovas/rubrika:naujienos-projektai-projektuarchyvas-archyvas_2003-2006

Nieko nebesuprantu

2009-06-14T10:50:00.002+03:00

2009 02 02

2009 06 11

"Le mariage est un loyer; - On entre en octobre; on en sort en janvier..."

Pierre Jean de Béranger

Undenied

2009-06-12T14:58:00.007+03:00

Your softly spoken words//Release my whole desire//Undenied//Totally//And so bare is my heart,//I can't hide//And so where does my heart, //belong//Beneath your tender touch//My senses can't divide//Ohh so strong//My desire//For so bare is my heart, //I can't hide//And so where does my heart, //belong//Now that I've found you//And seen behind those eyes//How can I//Carry on//For so bare is my heart, //I can't hide//And so where does my heart, //belong//Belong Belong Belong

Pelevinas apie PR

2009-06-08T08:23:00.000+03:00

Viktoras Pelevinas. Klausimai viešųjų ryšių specialistams
2009-06-05
Kreipiuosi į jus, viešųjų ryšių specialistai, ieškodamas atsakymų į sudėtingus klausimus. Atsakyti į juos gana sunku, nes atsakymai – „taip“ arba „ne“ netinka, veikiau reikia specifinės analizės. Norėčiau išgirsti profesionalų nuomonę, nes mes patys nežinome atsakymų, o galime tik daryti prielaidas. Pagrindinė pokalbio tema, žiūrint į ją plačiau – tai realybės įvaizdžio santykis. Mane taip pat domina klausimai, susiję su tuo, kas yra visuomenės sąmonė viešųjų ryšių technologų požiūriu ir kokios leidžiamos manipuliavimo jais ribos.
1. Informacijos erdvė perpildyta įvaizdžių, kurie seniai gyvena savo gyvenimą. Ekonomikos požiūriu, įvaizdis – tai komercinis produktas, turintis tam tikrą apibrėžtą vertę, beje, kuo didesnė vertė, tuo įvaizdis veiksmingesnis. Kita vertus, visuomenė iš dalies tiki įvaizdžiais, laikydama, kad jie atspindi realybę. Bet jeigu įvaizdis realybės neatspindi, o ją modifikuoja, jo jau negalima laikyti įvaizdžiu, tai yra paveikslu. Kyla klausimas: jeigu tai paveikslas, tai kieno? Mes turime reikalą su sunkiai suvokiamu fenomenu, paveikslu, egzistuojančiu nepriklausomai nuo vaizduojamojo. Šį fenomeną teisingiau vadinti ne įvaizdžiu, o „virtualiu informacijos objektu“.
Būtent virtualūs informaciniai objektai ir užpildo politinio gyvenimo centrą – balsuodami žmonės išrenka juos iš rinkinio. Ar apskritai korektiška vartoti žodį „įvaizdis“ vertinant gana laisvą haliucinaciją, kurią suformavo politikos technologai, remdamiesi ištirtais rinkėjų lūkesčiais? Kas yra „įvaizdis“? Ar nėra taip, kad mūsų tėvai turėjo rinktis iš vieno pusiau mirusio, bet tikro Brežnevo, o mes renkamės iš dešimties skirtingų haliucinacijų, nežinodami, kas už jų stovi? Ar galima tokią sistemą pavadinti kryptinga demokratija, ar neturime reikalų veikiau su imagokratija, vartojant Czeslawo Miloszo terminą, arba su VR-kratija? Kaip jūs žiūrite į tai, kad politinis gyvenimas evoliucionuoja į tą pusę, ir kur, jūsų nuomone, gali atvesti ši evoliucija?
2. Tai, kad įvaizdis yra komercijos produktas, sukelia įvaizdžių infliaciją. Jie peržydi, jei į juos nededama naujų pinigų. Be to, įvaizdžius palaipsniui sugriauna „kompromatai“, ir jie apskritai nustoja žadinti kokius nors žmonių jausmus, išskyrus pasišlykštėjimą. Ar įvaizdžių infliacija nesukelia to, kad žmonės visai nustoja tikėti politikos technologijų produktais? Ar profesionalai nepastebi tendencijos, jog jų parengtos ir patikimos technologijos gali paskatinti rinkėjus tapti vis labiau nenusakomiems ir nevaldomiems. Ar ši tendencija nepasireiškia tuo, kad technologijos tampa vienkartinės kaip švirkštai?
3. Pagal savo prigimtį žmogus neturi tiesioginio ryšio su visuomenės nuomone – jis asmeniškai gali susipažinti tik su kito žmogaus nuomone. Visuomenės nuomonė – vienas iš informacinės erdvės paaiškinimų. Apie visuomenės nuomonės turinį žmonės sužino iš žiniasklaidos, beje, reitingas laikomas vienintele objektyvia charakteristika. Visuomenės nuomonės paveikslas, sukurtas pagal reitingus, įsiskverbia į rinkėjų sąmonę, kuri visada nesąmoningai sutapatina save su dauguma, nes masinėje sąmonėje – būtent dauguma yra moralinės tiesos įkvėpėja. Iškyla teigiamas atgalinis ryšys, kuris vėl skatina augti reitingą ir t. t. Ar visuomenės nuomonė, sukurta įvaizdžio kūrėjų pagal reitingų technologijas, nėra visuomenės nuomonės įvaizdis? Ar reitingų technologijos neformuoja žmonių sąmonėje įvaizdžio tokio rinkėjo, kuris ir rinksis tarp politikų įvaizdžio? Ar tokiu atveju nebūtų teisingiau kalbėti ne apie rinkimus, o apie rinkimų įvaizdį? Ar yra skaidrių ir visuomenei prieinamų informacijos apie visuomenės nuomonę būdų? Kam komercijos požiūriu apskritai reikia studijuoti tai, ką pigiau parengti? Ar reitingų nustatymo technologijos turi būti aiškios visuomenei?
4. Priimta laikyti, kad sovietinėje santvarkoje visuomenės nuomonė buvo aukščiausias moralinis kriterijus. Būtent tai – jos vertybė. Tai svarbiausia instancija, beje, pagal hierarchiją tam tikru atžvilgiu ji net rimtesnė nei valstybės valdžia. Ideali demokratija – tai visuomenės savivalda, besiremianti visuomenės nuomone. Bet mes jau kalbėjome, kad realiame košmariškame gyvenime visuomenės nuomonė egzistuoja tik kaip media produktas ar pranešimas apie visuomenės nuomonės būseną. Iš esmės visuomenės nuomonė ir yra tas pranešimas.
Kiek vertinga visuomenei už pinigus suformuota visuomenės nuomonė? Ar tai turi būti demokratijoje? Kuo mes iš tikrųjų remiamės, kai iš pradžių formuojame visuomenės nuomonę, o paskui kalbame, kad ja remiamės? Kaip visuomenė gali apginti save nuo bandymų suklastoti jos nuomonę?
5. Ar politikos technologai patys suvokia savo darbo rezultatus? Ar mes neturime reikalų su masinio informacinio ginklo tobulinimu ir gamyba, apie kurio galingumą negali nutuokti net patys jo gamintojai? Ar šiuolaikinės masinės sąmonės tobulinimo technologijos nėra ištobulinta Gebelso ir Stalino propaganda?
6. Visuomenės informavimo priemonės dažnai rašo, kad būsimieji rinkimai taps naujų politikos technologijų paradu. Ar kaip profesionalai galite paaiškinti, apie ką kalbama? Ko mums tikėtis ir kaip apginti savo protus?
7. Žinoma, kad tarp technologijų, naudojamų „piaro“ priemonių yra priverstinai valdančių sąmonę metodikų, tokių kaip neuro lingvistinis programavimas (NLP). Įtaigus politikas, toks kaip Ronaldas Reaganas ar Vladimiras Žirinovskis, nesąmoningai naudojasi NLP technika. Todėl tokiems žmonėms negalima reikšti pretenzijų, nes tai savotiškas talentas, kurį žmogus taiko intuityviai. Bet visai kitas reikalas, kai šizomanipuliavimas studijuojamas ir taikomas sąmoningai. Kalbama apie tokias NLP technologijas, kaip reframing, confusion, double bind ir rimtesnes. Klausimas profesionalams todėl, kad čia mes neketiname mokyti technikų tuos, kurie jų neišmano. Žmonės, kuriems taikomos šios technologijos, apie jas ir neturi žinoti, priešingu atveju šių metodų taikymas praras prasmę. Ar tokia padėtis normali??
Ar viešųjų ryšių technikos turi būti visiškai skaidrios, ir ar tai įmanoma? Ar galima sukurti nepriklausomą struktūrą, kuri informuotų visuomenę apie tai, kaip ji yra veikiama ir kaip apdorojama visuomenės sąmonė?
8. Klausimas apie politikos technologo vidinį pasaulį. Žinoma, kad, norint priversti kuo nors patikėti kitus žmones, būtina nors sekundę tuo patikėti pačiam. Viešųjų ryšių specialistai paeiliui aptarnauja priešingas arba bent jau skirtingas jėgas. Ar nepaskatins kraštutinio cinizmo arba šizofrenijos profesionali būtinybė paeiliui (o verslui idealiu atveju iš karto) susitapatinti su tokiu kiekiu poliarinių nuomonių? Kaip apgina save politikos technologai nuo tokio psichiškai pavojingo savo veiklos aspekto?
Ar galima kalbėti apie vidinį viešųjų ryšių darbą su savimi? Ar jiems suteikia malonumo suvokimas, kad jie gali į valdžią atvesti visišką idiotą? Ar jie niekina savo klientus?
9. Visuomenės nuomone manipuliuojama dėl interesų tų žmonių, kurie už tai moka pinigus. Tačiau manipuliavimo objektais tampa kitų žmonių sąmonė. Kiekvieną žmogų priblokštų tai, jei pagal kieno nors įsakymą jam ant kaktos padarytų tatuiruotę. Bet kodėl visuomenė turi leisti tatuiruoti savo sąmonę, be to, nemokamai? Kodėl bet kurios reklamos užsakovas nemoka atskiriems piliečiams už savo informacijos įdiegimą į jų sąmones? Statant reklamos stendą atsižvelgiama į miesto architektūrą, miesto valdžios priimtus nuostatus ir t. t., į viską, išskyrus target group (tikslinės grupės) narius. Su jais šis klausimas net nesvarstomas. Kam apskritai priklauso žmogaus sąmonė rinkos sąlygomis? Galbūt prasminga sukurti piliečių, priverstinai paveiktų viešųjų ryšių, sąjungą? Kas gina piliečių, kaip manipuliavimo objektų, interesus ir teises?
10. Kaip atsitiko, kad viešųjų ryšių technologai pradėjo išgąstingai reaguoti į savo įvaizdį visuomenės sąmonėje? Beje, kaip šis įvaizdis atsirado? Juk niekas dar nerengė juodųjų viešųjų ryšių kampanijų prieš viešuosius ryškius kaipo tokius, vadinasi, specialistų jau netenkina toks paveikslas, kuris objektyviai susidarė visuomenėje. Kita vertus, nekorektiška viskuo apkaltinti politikos technologus – jie turi užsakovų, ir jų veikla paklausi. Daugumos politikų tikslas nėra įtvirtinti tokias vertybes kaip ekologija, liberalizmas ar patriotizmas. Tikslas – gauti valdžią naudojant pinigus. Todėl PR specialistai negali būti moralesni ir padoresni už savo užsakovus. Ar vis dėlto gali?
Iš „Sovetnik“ vertė M. Bočiarova
Žurnalas „Kelionė su Bernardinai.lt

balsuojam, balandėliai?

2009-06-07T16:48:00.004+03:00

7. Pikasas
12:27 06-07
IP: 78.63.130.136
Verta pastebėti, kad " penktakolonininkai" atliko didžiulį Lietuvos visuomenės smegenų plovimo darbą. Jis vyko keliomis kryptimis. 1. Viena buvo labai aiški ir gan tradicinė - " veržiasi prie lovio" . 2.Antra dar elementaresnė - " nieko nepakeisi" . 3. " Subtilesnė" - " visi vagys, tad nėra už ką balsuoti" 4. " Tautinė" - " nepripažįstu Evrosojūzo" . > > > >

Rinkimų į Europarlamentą negali sugriauti niekas, nes juose nėra numatyta kažkokių procentinių legitymumo barjerų, išskyrus tai, kad neperžengę 5 procentų partijų kandidatai netenka galimybės patekti į europarlamentarų gretas. Gal tai šiek tiek susiaurina demokratinės raiškos galimybę, bet iš kitos pusės - valdymas būna atiduotas toms ES jėgoms, kuriomis visuomenė labiausiai pasitiki. Iki rinkimų pabaigos laiko dar yra. Sėkmės apsisprendžiant."

Citatos pabaiga

Galit atlikti testą, kuris jums padės surasti politiką, labiausiai atitinkantį jūsų nuomonę: http://www.manobalsas.lt

Gegužio nebeliko

2009-05-30T10:56:00.003+03:00

Tokiu greičiu, kaip prabėgo gegužis, skraido tik greitieji Prancūzijos traukiniai. Praūžė, sudrebino viską aplink, ir nurūko. Nesuprantu, kas pasidarė su laiku. O kas pasidarė su visu kitu? Aš visiškai nebežinau, kas vyksta. Disorientacija tobula. Jaučiuosi kaip ant kranto išmesta žuvis, kuri kažkokiu būdu dar kvėpuoja, nes turbūt Haris Poteris ją bando paversti Žemės gyventoju. Arba dangaus. Ak jau tie keturi milimetrai....

Gegužis visu grožiu

2009-05-23T15:39:00.005+03:00

Dizaino savaitė Ševčenkos gatvėje, Loftuose

2009-05-22T09:48:00.010+03:00

Kaip surasti VGTU Senato posėdžių salę

2009-05-16T11:01:00.007+03:00

Bandau paaiškint kaip patekt į Senato posėdžių salę. Įeinat pro tą įėjimą, kur yra "vienetukas". Ten yra centrinių rūmų korpusas. Pro budintį einate į kairę ir priėję posūkį, ties Turistų klubo skelbimų lenta sukate į dešinę. Taip eidami siauru koridoriumi atsiduriate erdviame hole, kuriame yra studentų valgykla, beliašų kvapas su viliojančia beliašais stikline vitrina, nusiperkate vieną beliašą, pamatote kokakolos automatą, nusiperkate vieną skardinę, ir tada pamatote didžiulius langus su vaizdu į pušis. Tame hole kairiau yra maži laiptukai, kuriais kylate į trečią aukštą. Tame mažame "piatačioke" ir yra Senato posėdžių salė. Beje, ten tualetas visada užrakintas :)))

Likimo deivės

2009-05-14T11:09:00.005+03:00

Atropos, Clotho, and Lachesis -- the three Fates; worked the thread of life. [Gk. and Rom. Myth.: Bulfinch]

Clotho or Klotho (pronounced /ˈkloʊθoʊ/) (Greek: 'Κλωθώ') — the "spinner" — was the youngest of the Moirae of Greek mythology, otherwise known as the Fates due to their roles in governing over the lives of humans. It was Clotho who spun the threads of life with her distaff to bring a being into existence. According to Hesiod's Theogony, she and her sisters Lachesis and Atropos are the daughters of Nyx.
Her Roman equivalent was Nona (the 'Ninth'), who was originally a goddess called upon in the ninth month of pregnancy. Clotho also corresponds to Urðr of Norse mythology and the Maiden of the goddess triad common to various Indo-European mythologies.

Lachesis (also Lakhesis, Greek: Λάχεσις, English: "disposer of lots", Etymology: λαγχάνω - to obtain by lot, by fate, or by the will of the gods) was the second of the Three Fates, or Moirae. She was the apportioner, deciding how much time for life was to be allowed for each person or being. She measured the thread of life with her rod. She is also said to choose a person's destiny after a thread was measured. In mythology, it is said that she appears with her sisters within three days of a baby's birth to decide its fate. Her Roman equivalent was Decima. According to Hesiod's Theogony, she and her sisters (Atropos and Clotho) are the daughters of Nyx (Night). In other accounts, they are said to be the daughters of Zeus and Themis as well as several other beings such as Chaos and Ananke. Lachesis is also mentioned in the tenth book of the Republic of Plato as the daughter of Necessity. She instructs the souls who are about to choose their next life, assign them lots, and presents them all of the kinds, human and animal, from which they may choose their next life.

Atropos (pronounced /ˈætrəˌpɒs/) (from Greek Άτροπος, "without turn") was one of the three Moirae, Goddesses of fate and destiny. Her Roman equivalent was Morta. Atropos was the oldest of the Three Fates, and was known as the "inflexible" or "inevitable." It was Atropos who chose the mechanism of death and ended the life of each mortal by cutting their thread with her "abhorred shears." She worked along with her two sisters Clotho, who spun the thread, and Lachesis, who measured the length. Her origin, along with the other two fates, is uncertain, although some called them the daughters of the night. It is clear, however, that at a certain period they ceased to be only concerned with death and also became those powers who decided what may happen to individuals. Although Zeus was the chief Greek god and their father, he was still subject to the decisions of the Fates, and thus the executor of destiny rather than its source. Atropos is also referenced in an Emily Dickinson poem (#11 ).

http://en.wikipedia.org/wiki/Atropos

Gegužės svaiguly

2009-05-12T18:43:00.003+03:00

Atspindys

2009-05-09T17:22:00.009+03:00

Kaukė yra asmenybės dalis, aiškinanti prisitaikymą prie visuomenės. Tai dirbtinis, neidentiškas individualumui statusas, reglamentuojantis jos vietą sociume. Kaukė – tai visuomeninės nuomonės instancija individualiam „ego", kuris parodo, kaip gali atrodyti: „Kaukė yra ‚aš' įpakavimas". Kaukė palengvina visuomenės narių bendravimą, pašalina konfliktines situacijas ir ilgus komentarus. Visuomenės narių bendras gyvenimas priklauso nuo Kaukės kokybės. Ideali Kaukė lengvai išsprendžia „ego" problemą, prisitaikydama prie įvairių visuomeninių situacijų, socialinių ir kultūrinių realijų ir reikalavimų.
Situacija tampa sudėtingesnė, kai individas neurotiškai ieško absoliučiai jam netinkančios Kaukės arba Kaukės, kuri jo asmenybei nepakankamai reikšminga. Sociumas tampa priešišku, o kultūra įgauna nepilnavertiškumo bruožus. Kai individo Kaukė tėra tik idealių savybių derinys, tai visuomenės pretenzijos tampa maksimaliomis ir dažnai nepatenkintomis, o „ego" ir Kaukės sutapatinimo atveju paaukojamas asmenybės potencialas, lieka nepanaudotos geriausios „ego" savybės.
Kaukė aktyvuojama ankstyvame amžiuje, kai augančiam individui liejantis į socialines struktūras iškeliami kultūriniai ir etiniai reikalavimai. Paradoksalu, tačiau būtent vaikystėje, siekiant vystyti ar įtvirtinki kokią nors Kaukės savybę, stimuliuojami kūrybiniai sugebėjimai, tai yra vaidybos menas, „persikūnijimo įgūdžiai", fantazija ir metamorfozių menas. Tačiau jei ta kūryba nuslopina individo „ego", neišsakyti ir neįvykdyti ketinimai patenka į Šešėlio dispoziciją.
Jie visiškai priešingi nei Kaukės. Anot Jakobi, pirmas individualizacijos proceso etapas yra pažinti Šešėlį, mūsų kitą pusę, „tamsųjį brolį". Jungas sako, kad dabartinė kultūra ir menas atskleidžia individo susitikimo su Šešėliu aplinkybes (gausu dvilypės asmenybės pavyzdžių: F. Dostojevskio „Velniai", E. Hofmano „Velnio eliksyras", E. Po „Viljamas Vilsonas", H. Hesės „Stepių vilkas", Gėtės „Faustas" (Mefistofelis) ir pan.). Šešėlis tam puikiai tinka, nes jis neskaidrus sąmonėje, glūdi individualioje pasąmonėje, randasi tarytum dvigubo apšvietimo zonoje. Šešėlio aktyvavimas yra individualus valios aktas. http://www.spauda.lt/plato/jung-terms.htm

Tarp kitų -- ir Kustodijevas (1878-1927)

2009-05-09T09:16:00.004+03:00

Lietuvos dailės muziejus gegužės 8 d. Radvilų rūmuose (Vilniaus g. 22) atidarė parodą „Tiesa ir grožis. Realistinė rusų tapyba iš Latvijos nacionalinio dailės muziejaus kolekcijos“ (veiks iki birželio 7 dienos).

Beje, kai mokiausi meno istorijos, labiausiai įstrigo šis Kustodijevo paveikslas su pirkliene (1918). Manau, kad jo parodoje nėra, bet reiks patikrinti. O ką, negražu? :))))

Spalio revoliucija įvyko, o pirklienė, kaip sakoma, "živiot i zdravstvujet"....

Vidinis vaikas

2009-05-06T18:41:00.002+03:00

Suaugusieji niekad patys nieko nesupranta ir tai varginantis dalykas vaikams amžiais jiems viską aiškinti.
A. de Saint-Exupéry „Mažasis princas“
Indigo bei kitais, išskirtinumą žyminčiais vardais apibūdinami dabartiniai vaikai tampa vis populiarėjančių studijų objektu. Apie juos rašomos knygų serijos. Šiandienos suaugusiam skaitytojui neretai gali kilti klausimų – būna, kad savybes, priskiriamas tik ypatingiems naujausių kartų vaikams, jis staiga atranda… savo biografijoje.
Net labai nepaprasti sugebėjimai vaikystėje, gyvas suvokimas, atvira mąstysena bei intuicija gali atgyti atmintyje kaip visai įprasta, tik gerokai primiršta ar drastiškai užblokuota patirtis. Daugelis autorių, tyrinėjančių indigo vaikų fenomeną, atvertė naują skiltį, skirtą vidiniam vaikui, suprasdami, kaip tai svarbu ir neatsiejama nuo išsamaus „indigo“ reiškinio supratimo. Tai tiltas tarp šiandienos vaiko paslaptingumo ir konservatyvių suaugusiojo nuostatų.
Vidinio vaiko sampratą iškėlė dar K. G. Jungas, pavadinęs ją „dieviškuoju vaiku“. Daugelis psichoanalitikų tai vadina „tikrąja savastimi“, kartais ir „emocine savastimi“. Teigiama, – kai jaučiamės gerai, išreiškiame kūrybišką polėkį be išskaičiavimo, kai elgiamės spontaniškai – mumyse gyvas vidinis vaikas.
Be abejo, vidinio vaiko apibrėžimas sąlyginis, – tai grupė ypatybių, veikiančių taip stipriai, kad, rodos, apima visą asmenybę. Sąmoningumas, kiek sugebame tokiose situacijose matyti save iš šalies, lemia patirties pozityvumą, o užsimiršimas, „vaikiškumo“ svarbos neįvertinimas tampa infantiliškomis kliūtimis.
Nėra abejonių, kad vaikystė daro didžiulę įtaką tolimesniam žmogaus gyvenimui. Kol dar nėra išankstinių nusiteikimų bei prietarų, vaiko siekiai ir troškimai gali būti viską persmelkiantys, todėl dažnai labai efektyvūs. Tokie vaikystės „užsakymai“ gali ypač sėkmingai pildytis vėliau, kartais net nepastebint, neatpažįstant ar deramai nevertinant.
Mūsų harmoningumas priklauso nuo visų asmenybės dalių vientisumo, o šito bene visuomet trūksta, ilgimasi ir tuo pačiu siekiama tikresnio, geresnio suaugusiojo santykio su vidiniu vaiku, kuris niekad neišaugo. Ir neturėjo išaugti, nes tai yra pats vaiko etalonas. Galbūt jo akimis ir suaugusiojo plunksna parašyta visa literatūra vaikams, iš dalies ieškant kelio atgal ar neretai atrandant užbarikaduotą įėjimą.
Taip galima būtų suvokti vidinį vaiką, „užspaustą“ dėl įvairiausio pobūdžio vaikystės traumų ir vėlesnio vaikystės atsižadėjimo.
Pasak radikalesnės psichoanalizės, bet kokioje aplinkoje augantis vaikas imasi šio savo vaidmens, sutinka priimti žaidimo taisykles, nors supranta daug daugiau, nei numano suaugusieji. Tačiau tėvai bei visas suaugusiųjų pasaulis, įpratindami vaiką deramai elgtis, laikytis normų, neretai sukausto jo laisvą kūrybiškumą bei savarankišką mąstymą. Išmokus „gyvenimo taisyklių“, iš dalies paremtų besąlygišku paklusnumu ir veidmainyste, sukuriama fasadinė asmenybė, kaukė. O vidinis vaikas galiausiai apsigyvena pasąmonėje, uždarytas, idant mūsų asmenybė apsisaugotų nuo skausmingų praeities išgyvenimų. Vaikas atsiduria slaptame kambaryje, kur vieną dieną gali būti atrastas.
Nesąmoningai „nesubrendęs vaikas“ ima veržtis, jo reikalavimai ir baimės prabyla suaugusiojo lūpomis. Teigiama, kad save galima patikrinti: jei sunku priimti savarankiškus sprendimus, jei prasiveržia neišsipildę vaiko poreikiai, jei norisi liguistai bėgti atgal į vaikystę – visa tai liudija užspaustą vidinį vaiką. Vadinasi tai, kas gali būti tyro kūrybiškumo šaltinis, gali būti ir sunki našta.
Abiem atvejais tai skatinimas veikti ar net iššūkis. Tiek senųjų epochų visuomenės, kaip Amerikos etniniai gyventojai, tiek Vakarų psichoanalitikai siūlo terapines praktikas, padedančias atgauti sveiką ryšį bei santykį su vidiniu vaiku. Dažniausiai tai meditatyviniai savianalizės metodai, vadinami „vidinio vaiko darbu“, kur praktikuojančiojo ar grupės dalyvių bendras tikslas – išmokti būti tikresniu savimi, be kaltės jausmo priimti savarankiškus sprendimus, atvirai kalbėti ir išsisakyti.
Pagal dominuojančias savybes galima išskirti keletą vidinio vaiko tipų. „Ignoruojamas vaikas“ – toks, kuriam trūko dėmesio, tikros globos, kuris jaučiasi vienišas; „žaismingas, kūrybiškas vaikas“ – jam dabar, suaugusiojo kailyje, trūksta galimybės žaisti be kaltės jausmo ir be reikalavimo daryti tik vadinamuosius prasmingus darbus; „baimingas vaikas“ – kritikuotas ir apimtas panikos; „dvasingas vaikas“ – ieškantis atsakymų į būties prasmės klausimus, vėliau priverstas išmesti tai iš galvos; ir panašiai.

Bet kuriuo atveju gydymu tampa dialogas su savimi, vaikiškos dalies atgaivinimas, ryšio su vidiniu vaiku grąžinimas, mokymasis žaisti ir džiaugtis be priežasčių. Nuoskaudos pripažinimas, atjauta sau pačiam ir įvairiems skriaudėjams (be pykčio iškrovos) – lyg transformacija, suvokiant, kad viskas, kas nutiko, buvo tiesiog didinga mokykla.
Visus šiuos ketinimus, dažnai nesąmoningus, rodo kūrybinė veikla. Pagal meninės kūrybos pobūdį psichoanalitikai sprendžia apie daugelį asmenybės problemų, taip pat ir apie vidinio vaiko situaciją.
Vokiečių psichologė Alice Miller išanalizavo nemaža rašytojų – C. F. Dostojevskio, A. Čechovo, F. Schillerio, A. Rimbaud, M. Prousto, J. Joyce’o – gyvenimo istorijų, sutelkdama dėmesį į jų vaikystę. Savotiškos psichobiografijos leido naujai pažvelgti į šių klasikų kūrybą, kaip pateikiančią unikalių autoriaus vidinio gyvenimo atspindžių.
Alice Miller, įvedusi terminą „nuodingoji pedagogika“, tapo žinoma kaip viena aštriausiai ir prasmingiausiai kritikuojančių įprastus vaikų ugdymo modelius. Ji pabrėžia kertinę ankstyvojo auklėjimo įtaką asmenybės raidai, atrasdama esminius dėsningumus, atsispindinčius, pavyzdžiui, tiek Friedricho Nietzsche’s pasaulėžiūroje, tiek Franzo Kafkos tragizme.
Autoritarinis vaikų auklėjimas, kuris žaloja emocinę raidą ir tarnauja tik suaugusiojo patogumui, anot Alice Miller, lemia visas žmonijos neurozes bei psichozes, o iš dalies ir globalinį smurtą. Psichologė išsamiai tyrė Adolfo Hitlerio biografiją, ypač jo vaikystę, ir pateikė išvadas, kodėl Vokietijos liaudis taip žvaliai pasitiko savo fiurerį, – dėl to, kad visų jų auklėjimas buvo panašus. Senoji, vadinamoji „prūsiškoji auklėjimo mokykla“, traumavusi ir F. Nietzschę, dominuojanti Vokietijoje, populiari Europoje, o po Antrojo pasaulinio karo, ir JAV, rėmėsi dogmatišku elgesio normų skiepijimu, įkalant vaikui, kad prievarta gali būti gėris, todėl autoritetas neturi būti svarstomas, kaip ir jo diegiama pasaulėžiūra.
Vienoje kalėdinėje esė Alice Miller psichologiškai peržvelgė Juozapo ir Marijos, Jėzaus tėvų, portretus, užtikrindama, kad jų auklėjimas ir pagarbus santykis su sūnumi buvo svarbus indėlis. Autorė teigia, kad tokie tėvai yra verti sekėjų: jie besąlygiškai myli, gerbia, saugo ir tikrai vertina. Toks elgesys negali kelti pavojaus vaikui išaugti pasipūtusia, egoistiška bei arogantiška asmenybe.
Knygoje „Jūsų gerovei“ („Am Anfang war Erziehung“, 1980) Alice Miller apibendrina „nuodingosios pedagogikos“ nuostatas:
1. Tėvai yra jiems priklausančio vaiko šeimininkai.
2. Tėvai pagal dievišką modelį griežtai nurodo, kas yra teisinga, kas – ne.
3. Vaikams draudžiama išreikšti nepasitenkinimą.
4. Tėvai visad pateisinami ir apginami.
5. Vaiko gyvybingumas kelia iššūkį (autoritariškiems tėvams).
6. Vaiko valia turi būt „sulaužyta“ ir kuo anksčiau, kad užaugęs jis negalėtų demaskuoti tėvų elgesio.
Alice Miller taip pat apmąsto, kokie suaugusiųjų įsitikinimai lemia šitokius auklėjimo ir vaikų ugdymo principus:
1. Pareigos jausmas sukuria meilę.
2. Neapykanta gali būti nuslopinta, ją draudžiant.
3. Tėvai nusipelno pagarbos vien dėl to, kad yra tėvai.
4. Vaikai nenusipelno pagarbos tiesiog dėl to, kad jie vaikai.
5. Paklusnumas ir nuolankumas daro vaiką stiprų.
6. Savigarba pavojinga.
7. Žema savigarba skatina altruizmą.
8. Švelnumas (vaikui) yra žalingas.
9. Nereikia atsižvelgti į vaiko poreikius.
10. Suvaidintas dėkingumas geriau nei nuoširdus nedėkingumas.
11. Tai, kaip elgiesi, svarbiau nei tai, kas esi.
12. Nei Dievas, nei tėvai nepakenčia įžeidimų.
13. Stiprūs jausmai yra žalingi.
14. Tėvai visuomet teisūs.
Alice Miller sąvadai – puiki medžiaga apmąstymams. Autorė džiugiai pripažįsta, kad pagal naujausias vaikų ugdymo tendencijas, daugelis autoritarinių „šaltojo“ auklėjimo taisyklių jau nebėra vertingos, ir vadovaujamasi altruistiškesniais įsitikinimais.
Neįprastų ar fenomenalių vaikų „atradimas“ šiuolaikinėje visuomenėje taip pat gerokai krestelėjo rašytas ir nerašytas įprastas auklėjimo nuostatas. Visa tai išryškino idėją, kad vaikų auginimo užduotis – pirmiausia pačių tėvų auklėjimas bei lavinimas. Suaugęs žmogus taip pat turėtų atsigręžti į vidinį vaiką, naujai įvertinti savo vaikystės įtakas ir mokytis tapti gerais tėvais... sau pačiam. Vidinio vaiko studijos kviečia peržvelgti praeities negandas, drąsiai teigiant, kad niekad nevėlu patirti laimingą vaikystę.

http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3219&kas=spaudai&st_id=14043

Literatūra ir menas, 2009-01-09 nr. 3219

Levitation

2009-05-05T23:13:00.000+03:00

Life is unbearably light. Impossible to lift it up....